III/19-ojo artilerijos pulko (2-ojo Latvijos) kapitono Janio Ozolo ataskaita apie 1944 m. gruodžio 24 ir 25 d. mūšius

19_AP_3_divizions_001.jpg
Majoro Jāņo Ozolo pranešimas po 3-iojo Kuršo mūšio, 1 dalis

Divizijos vadas kapitonas Jānis Ozols savo 1944 m. gruodžio 27 d. ataskaitoje 15-ojo (1-ojo Latvijos) SS artilerijos pulko vadui praneša apie 7-osios, 8-osios ir 9-osios baterijos pabūklų nuostolius gruodžio 24–25 d. mūšiuose Zvejniekių – Dirbos apylinkėse.

Kapitonas ir Janis Ozolai savo 1944 m. gruodžio 27 d. ataskaitoje 15-ojo (1-ojo Latvijos) SS artilerijos pulko vadui pranešė apie 7-osios, 8-osios ir 9-osios baterijos pabūklų nuostolius gruodžio 24–25 d. mūšiuose Zvejniekių ir Dirbos apylinkėse:

9. baterija:

1944 m. gruodžio 24 d. baterija buvo įsikūrusi 300 m į šiaurės rytus nuo Zvejniekių. 10:00 val. bateriją puolė 1-oji Dirbos pėstininkų kuopa. Baterija leido pėstininkams pasiekti 500 m atstumą, kai kuriuos jų sunaikino tiesiogine ugnimi, likusieji išsisklaidė ir atsitraukė. [...] 1944 m. gruodžio 25 d. 10:00 val. artėjo 3 tankai – per pirmąsias 2 minutes vienas tankas gavo tiesioginį pataikymą ir užsidegė, kiti du atsitraukė atgal į mišką. Po 30 minučių palei šiaurinį Dirbos miško pakraštį iš miško į pietus nuo Dirbos artėjo 6 priešo T-34 tankai ir 1 priešo kuopa. Baterija vėl atrėmė šias atakas tiesiogine ugnimi.

Nepaisydama intensyvios ugnies ir patirdama nuostolių, baterija neleido priešui įsiveržti į savo zoną. Buvo apgadinti 3 pabūklai, krito 2 kareiviai, 1 karininkas (baterijos vadas), 3 instruktoriai, 8 kareiviai buvo sužeisti. Per abi mūšio dienas baterija paleido 442 sviedinius.

Sutemus priešas pakartojo ataką ir baterijos pabėgimo kelias per Zvejniekius buvo nukirstas. Baterijos vadas davė įsakymą sunaikinti pabūklus ir atsitraukė.

8. baterija:

1944 m. gruodžio 24 d. baterija buvo įsikūrusi 400 m į pietvakarius nuo Rumbos geležinkelio stoties. Apie vidurdienį bateriją puolė pėstininkų kuopa, dalis jų buvo sunaikinti tiesiogine ugnimi, likusieji išsiskirstė ir atsitraukė. 1944 m. gruodžio 25 d. bateriją puolė 6 T-34 tankai. Apšaudydami tiesiogine ugnimi, 500 m atstumu sunaikino 3 tankus, likę atitrūko ir šliaužė atgal į mišką. 4 tankai, kurie vėl atvyko iš 600 m atstumo ir 30 minučių šaudė tiesiogine ugnimi. Vienas tankas aplenkė bateriją ir šturmavo baterijos poziciją. Jis buvo sunaikintas pirmuoju šoviniu.

Abi dienas baterija taip pat gavo labai stiprią artilerijos ir salvių ugnį. Nuostoliai: 1 tanko šūvis, 2 žuvę, 6 sužeisti. Nežymūs nuostoliai atsirado dėl to, kad baterija buvo išdėstyta tiesiai už tankų griovio pylimo, todėl buvo sukurta saugi zona nuo tankų ugnies.

1944 m. gruodžio 25–26 d. naktį baterija paliko savo pozicijas ir pajudėjo į Cīrulius. 9 val. ryto bateriją puolė 2 pėstininkų kuopos, grasindamos apeiti bateriją. Baterijos vadas iškvietė pastiprinimą, tačiau visus 3 šešių arklių vežimus priešas sunaikino kulkosvaidžių ugnimi. Baterijos vadas davė įsakymą susprogdinti pabūklus ir su savo vyrais grįžo į Ormanį.

7. baterija:

1944 m. gruodžio 24 ir 25 d. baterija buvo užėmusi pozicijas 800 m į šiaurės rytus nuo Rumbos. Tiesiogine ugnimi palei 1200 m ilgio kalnagūbrį ji neleido priešui pulti. Ji numušė 1 tanką, kuris užsidegė. 1944 m. gruodžio 26 d. baterija buvo užėmusi pozicijas netoli Cīrulių. Kai priešas jau buvo apėjęs bateriją per mišką, vadas davė įsakymą atsitraukti. Pabūklai nebuvo šaudomi. Kareiviams susirinkus Ormani apylinkėse, miškas buvo išvalytas ir 7-oji baterija atkovota.

Divizijos štabas patyrė tiesioginių nuostolių 1944 m. gruodžio 24 d., kai tiesioginis smūgis sunaikino telefono stoties bunkerį, o ryšių būrio vadas taip pat buvo rastas negyvas. 1944 m. gruodžio 23–26 d. divizija patyrė 23 aukas ir 66 sužeistus.

1944 m. gruodžio 24 ir 25 d. divizija, būdama traukos centre, ant savo pečių nešė visą naštą – sustabdyti iš užnugario įsiveržusį priešą. Be šių nesavanaudiškų veiksmų, priešas jau 1944 m. gruodžio 24 d. būtų pasiekęs žymiai didesnį gylį. Taigi divizija labai palengvino mūsų pajėgų pergrupavimą. Mūšiai vyko be pėstininkų.

WH daiktai ir DNR vadas

(kapitonas ir divizijos vadas)

Šią istoriją užrašė: Jana Kalve
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

https://timenote.info/lv/Janis-Ozols-28.02.1904

19_AP_3_divizions_002.jpg
DIENESTAPAKĀPJUSALĪDZINĀJUMS_LVDEEN.jpg

Susijusios vietos

Kapitono J. Ozolo artilerijos pulkui atminti skirtas paminklas

Džūkstės valsčiuje, maždaug už kilometro nuo Kuržemės gynėjų atminimo vietos, Rygos–Liepojos plento pakraštyje pastatytas atminimo ženklas 3-iosios divizijos 7-ajai baterijai, kuriai vadovavo majoras Janis Ozols.

Per Trečiąjį Kuršo mūšį, vykusį 1944 m. gruodžio 23–31 d., majoro J. Ozolo III divizija atrėmė priešo pranašumo atakas ir neleido frontui prasiveržti. Šiame mūšyje majoras J. Ozolas pademonstravo asmeninį didvyriškumą ir vadovavimo sugebėjimus.

Jānis Ozols (1904–1947) buvo Latvijos armijos ir Latvijos legiono karininkas, Armijos Garbės ritinio sagties gavėjas, taip pat nacionalinis partizanas ir sovietų represijų auka.