Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas 1918.02.16
Atkurta Nepriklausomybė

Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje susidarė tarptautinės aplinkybės modernios Lietuvos Respublikos susikūrimui. 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusioje Lietuvių konferencijoje buvo priimta rezoliucija apie nepriklausomą valstybę, išrinkta Lietuvos Taryba, kuri iš esmės ruošė valstybingumo atkūrimą. 1917 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Tarybos padarytas pareiškimas skelbė Nepriklausomos Lietuvos atkūrimą, tačiau numatė ir tvirtus ryšius su Vokietija. 1918 m. sausio 26 d. Lietuvos Tarybos narys Steponas Kairys, pasiūlė Lietuvos Tarybai skelbti Nepriklausomos Lietuvos atkūrimą be ryšių su Vokietija, bet tarybos dauguma šį siūlymą atmetė. Dėl šios priežasties keturi tarybos nariai (S. Kairys, Mykolas Biržiška, Stanislovas Narutavičius, Jonas Vileišis) pasitraukė iš Tarybos.

Tarybos narių pasitraukimas paskatino likusiuosius jos narius ieškoti tinkamesnės ir visiems nariams priimtinos formuluotės. 1918 m. vasario 15 d. vykusiame Tarybos posėdyje tekstas buvo galutinai suderintas ir nutarta jį skelbti kitą dieną. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba vienbalsiai priėmė aktą, kuris skelbė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. Nepriklausomybės atkūrimo aktą pasirašė dvidešimt tarybos narių, signatarų. Vasario 16 d. tarpukaryje buvo minima, kaip svarbiausia valstybės šventė, o 1990 m. kovo 11 d. atsikūrusi Lietuvos valstybė perėmė šios šventės minėjimo tradiciją.