Radviliškio kautynės 1919 m.
I Nepriklausomybės karai
1919 m. lapkričio 21–22 d. įvyko svarbiausios ir sėkmingiausios Lietuvos kariuomenės kautynės prieš bermontininkų dalinius, kurie Šiaulių–Radviliškio–Joniškio rajone buvo įsitvirtinę nuo 1919 m. liepos mėnesio.
Radviliškio kautynės prasidėjo 1919 m. lapkričio 21 d. 3 valandą ryto. Būsimojo gen. Kazio Ladygos vadovaujamos lietuvių pajėgos pradėjo supti Šiaulių miestą iš šiaurės ir pietų, o tuo pat metu 2-ojo pėstininkų pulko I batalionas atakavo Radviliškio miestą. Abiejuose miestuose buvo įsitvirtinę bermontininkai. 2-ojo pėstininkų pulko kariams pavyko įsiveržti į Radviliškio miestą, užimti kapines, tačiau laiku neatvykus pastiprinimui, jie buvo priversti atsitraukti į prieš puolimą turėtas pozicijas. Apie 9 valandą puolimas prasidėjo vėl, tačiau dėl stipraus bermontininkų pasipriešinimo jis ir vėl buvo nesėkmingas. Sekančią dieną prie puolančiųjų prisijungė 1-ojo pėstininkų pulko kariai ir 1919 m. lapkričio 22 d. 7 valandą ryto pradėjo Radviliškio puolimą, tačiau ir jis vyko sunkiai. Puolimo pradžioje bermontininkus apšaudė artilerijos baterija, 7-oji kuopa įsiveržė į miestelį, tačiau neatvykus pastiprinimui buvo priversta atsitraukti. 3-oji kuopa priartėjusi prie Radviliškio iš vakarų buvo sustabdyta. Galiausiai 2-ojo pėstininkų pulko 1-asis batalionas užėmė Radviliškio dvarą, o 1919 m. lapkričio 22 d. vakarą į Radviliškį įsiveržė 3-ioji, 7-ioji ir 9-oji kuopos, kurios galutinai užėmė miestą.
Pralaimėję kautynes ir praradę Radviliškį bermontininkai traukėsi Šiaulių link. Lietuvai atiteko didelis karo grobis, kuris specialiu traukiniu buvo išvežtas į Kauną. 1919 m. lapkričio 22 d. Antantės karinės kontrolės komisijos pirmininkas gen. H. Niesselis pareikalavo nutraukti puolimą ir atsitraukti į buvusias pozicijas. Negavęs paramos iš Lietuvos vyriausybės K. Ladyga kitą dieną įsakė trauktis. Tačiau pergalė Radviliškio kautynėse pagreitino bermontininkų pasitraukimą iš Lietuvos.
Daugiau informacijos šaltinių
- Vytautas Lesčius, Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose 1918–1920, Vilnius, 2004.
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Radviliškio vėjo malūnas
Aštuoniakampio formos 4 aukštų medinis malūnas stovi šalia Radviliškio miesto pakraštyje, esančiame Vaidulių kaime.
Radviliškio vėjo malūnas buvo pastatytas XIX a. pabaigoje, 1984-1985 m. – restauruotas. Pasakojama, kad 1919 m. lapkričio 22 d. prie malūno įvyko garsusis Lietuvos savanorių kariuomenės mūšis su bermontininkais – provokiškos orientacijos rusų kariniu daliniu. Bermontininkams užėmus Radviliškį – svarbų geležinkelio mazgą, buvo iškilęs pavojus Lietuvos nepriklausomybei. Atkovoti Radviliškį patikėta 2-ajam Algirdo pulkui, vadovaujamam pulkininko leitenanto V. Grigaliūno-Glovackio.
Mūšyje žuvo apie 30 Lietuvos karių, tačiau kautynės baigėsi lietuvių pergale. Pasak kautynėse dalyvavusių savanorių, pulti bermontininkų užimto malūno išėjo visa kuopa, šautuvu ginkluotas vadas visą laiką puolė pirmas, jo pavyzdžiu sekė ir kiti, tad malūnas buvo paimtas, o kitą vakarą pavyko perimti ir Radviliškį.
Minint 70-ąsias mūšio prieš bermontininkus metines, 1989 m. prie malūno buvo pastatytas koplytstulpis ir pasodinta 70 ąžuolų. Ąžuolynas buvo papildytas 2019 m., minint 100-ąjį mūšio jubiliejų.
Nors yra versijų, kad pats mūšis galėjo vykti kiek atokiau, prie kito malūno, tačiau būtent Radviliškio malūnas tapo mūšio simboliu. Prie Radviliškio vėjo malūno ne viena kartą vyko mūšio istorinės rekonstrukcijos, 2010 ir 2014 m. mūšį atkūrė karo istorijos klubų rekonstruktoriai iš Lietuvos, Estijos, Latvijos bei Lenkijos.
Susijusi istorija
Prireiks - kovosim: Radviliškio kautynės su bermontininkais 1919 m.
1919 m. lapkričio 21-22 dienomis Radviliškio mieste įvyko lemtingos kautynės tarp Lietuvos kariuomenės ir bermontininkų - rusų belaisvių bei vokiečių savanorių jungtinių pajėgų, kurios baigėsi reikšminga lietuvių pergale.