Pasaulio tautų teisuoliai II WW2
Pasaulio tautų teisuolis (angl. Righteous Among the Nations) – garbės vardas, suteikiamas nežydų kilmės asmenims už žydų gelbėjimą holokausto metu (1933-1945) nesiekiant sau naudos. Šį vardą suteikia prie Jad Vašemo (1953 m. įkurtas Izraelio holokausto tyrimų institutas Jeruzalėje) veikianti komisija, vadovaujama Izraelio Aukščiausiojo Teismo teisėjo. Apdovanojimas suteikiamas neatsižvelgiant į asmens socialinį statusą – jį yra gavę ir karališkųjų šeimų nariai, pavyzdžiui, Danijos ir Graikijos karlienė Helena, princesė Alisa ir Belgijos karalienė Elizabeta.
Įrodymų dėl vardo suteikimo pradedama ieškoti, kai kreipiasi pats išgelbėtas asmuo arba jo giminaičiai. Komisija kruopščiai ištiria visą dokumentaciją, įskaitant išgyvenusiųjų asmenų ir kitų liudytojų parodymus, įvertina istorines aplinkybes ir pačiam gelbėtojui egzistavusią grėsmę. Pagrindiniai kriterijai yra: dėl nominacijos gali kreiptis tik žydų tautybės asmuo, pagalba turi būti suteikta ne šeimos nariui ar į krikščionybę atsivertusiam asmeniui, ji turi būti ilgalaikė arba esminė, ir suteikta negaunant finansinės naudos.
Pripažintiems Pasaulio tautų teisuoliais įteikiamas specialus medalis su įrašu iš Babilonijos Talmudo "Išgelbėjęs vieną gyvybę – išgelbėjai visą pasaulį" ir garbės sertifikatas. Jei apdovanojamas asmuo miręs, apdovanojimas įteikiamas jo artimiausiems giminaičiams. Teisuolio vardas iškalamas ant Teisingumo sienos Jad Vašemo Teisingumo sode. Anksčiau kiekvieno asmens garbei būdavo sodinamas medis, tačiau dėl vietos trūkumo dabar vardai įamžinami sienoje. Apdovanojimai įteikiami specialios ceremonijos Izraelyje metu, o jei asmuo negali atvykti – apdovanojimą įteikia jo šalyje reziduojantys Izraelio diplomatai.
Iki 2022 m. pradžios Pasaulio tautų teisuolio vardą gavo 28 217 žmonių iš 51 šalies, tarp jų – 924 Lietuvos piliečiai. Daugiausia apdovanota Lenkijos (6992) ir Nyderlandų (5778) piliečių. Pagal žmonių, gelbėjusių žydus karo metais, skaičiaus santykį su visų gyventojų skaičiumi, Lietuva užima antrą vietą po Nyderlandų.
Lietuvoje už žydų gelbėjimą grėsė mirties bausmė ne tik gelbėtojui, bet ir visai jo šeimai. Gyventojai apie tai buvo įspėjami iškabintais skelbimais. Karo sąlygomis žmones reikėjo slėpti ne tik nuo valdžios, bet ir nuo kaimynų ar bendradarbių, nes gyvenant baimės atmosferoje bet kas galėjo įskųsti dėl asmeninės naudos. Dažniausi pagalbos būdai buvo prieglobsčio suteikimas savo namuose, suklastotų dokumentų parūpinimas, pagalba pabėgant iš getų ar kalėjimų.
Tarp žymiausių Lietuvos Pasaulio tautų teisuolių yra prezidentas Kazys Grinius, kuris 1942 m. vokiečių generaliniam komisariatui Kaune įteikė protesto raštą dėl Lietuvos žydų žudymo ir 1941-1942 m. savo namuose slėpė Dmitrijų Gelperną. Ona Šimaitė, Vilniaus universiteto bibliotekininkė ir pirmoji lietuvė, gavusi šį vardą (1966), pasinaudodama savo darbine padėtimi, patekdavo į Vilniaus getą, įnešdavo maisto ir kitų reikmenų, išnešdavo vertingus istorinius dokumentus, ieškojo žmonėms prieglobsčio, išnešdavo pintinėse užmigdytus vaikus.
Rašytojas Kazys Binkis ir žmona Sofija, kurių namai buvo vadinami "žydų viešbučiu", Danutė Čiurlionytė-Zubovienė ir Vladimiras Zubovas, slėpę ir globoję keliolika žydų, artistė Olga Kuzmina-Dauguvietienė, Šiaulių burmistras Jackus Sondeckis, išgelbėjęs žinomą teatrologą Marką Petuchauską ir jo motiną, vaikų gydytojas Petras Baublys, gelbėjęs vaikus Kauno vaikų namuose "Lopšelis", bei 1918 m. Nepriklausomybės akto signataras Steponas Kairys, su žmona Ona 1942 m. priglaudęs 11-metę Anusę Keilsonaitę iš Vilniaus geto – tai tik dalis drąsių žmonių, rizikavusių savo gyvybėmis gelbėdami kitus.
Lietuvoje žydų gelbėjimo faktai ilgai buvo nutylimi ir tik po Nepriklausomybės atkūrimo išgelbėtieji nustojo tai slėpti. Nuo 2005 m. Lietuvoje reguliariai vyksta Pasaulio tautų teisuolių pagerbimo ceremonijos. 2015 m. Vilniuje gatvė pavadinta Onos Šimaitės vardu, 2018 m. Vilniuje atidengtas paminklinis akmuo žydų gelbėtojams, 2019 m. Šiauliuose atidarytas "Pasaulio teisuolių" vardo skveras. Po šalį keliauja kilnojama paroda "Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį", kurioje pasakojamos 105 gelbėtojų istorijos. Nuo 2019 m. teisuolių kapai ženklinami specialiu 76 mm skersmens žalvariniu ženklu su dviem susikibusiomis rankomis ir užrašais lietuvių, anglų ir jidiš kalbomis.
Daugiau informacijos šaltinių
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Pasaulio tautų teisuolių skveras (paminklas)
2021 m. spalio 22 d. Šiauliuose, Ežero ir Vilniaus gatvių sankirtoje buvo atidarytas Pasaulio Tautų Teisuolių skveras. Tai pirmasis paminklas Pasaulio Tautų Teisuoliams Lietuvoje. Paminklo autorius – iš Šiaulių kilęs dizaineris Adas Toleikis, o iniciatorius Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis.
Sukurtame monumente „Jungtis“ iškaltos Šiaulių apskrities Pasaulio Tautų Teisuolių pavardės, įamžinančios 148 žydų gelbėtojus, o meniniai akcentai žymi Šiaulių getų vartų vietas. Šiaulių mieste buvo įsteigti du getai: vadinamajame Kaukazo kvartale ir Ežero–Trakų g. kvartale. Į pirmąjį getą buvo siunčiami fiziškai stiprūs ir darbui tinkami asmenys, į antrąjį – specialistai (gydytojai, mechanikai ir kiti). Getas Šiauliuose buvo įsteigtas 1941 m. vasarą Šiaulių miesto karo komendanto nurodymu, o likviduotas 1944 m., nacistinei Vokietijai traukiantis ir likusius žydus pervežus į Štuthofo ir Dachau koncentracijos stovyklas. Getuose buvo įkalinta daugiau kaip 5950 žydų. Tarpukariu Šiauliuose gyveno apie 6500–8000 žydų, dalis jų savo noru pasitraukė į Rusijos gilumą, o po holokausto liko vos apie 350–500 žydų kilmės gyventojų.
Kaušėnų Holokausto aukų memorialas
Kaušėnų kaime (Plungės r.) žydų žudynių vietoje įrengtas Kaušėnų Holokausto aukų memorialas. Memorialas yra skirtas II-ojo Pasaulinio karo metais sunaikintai Plungės ir aplinkinių kaimų žydų bendruomenei atminti.
Memorialas įkurtas paskutiniojo Plungės žydo Jakovo Bunkos iniciatyva. Pirmasis paminklas iškilo 1952 m. II Pasaulinio karo aukoms, o 1986-1989 m. įkurtas ir memorialas iš ąžuolinių paminklų žuvusiems žydams pagerbti. 2011 m. įrengta Atminties siena, kuri sumūryta iš 1800 nugriautos Plungės sinagogos plytų, kurių kiekviena skirta nužudytajam atminti, o prie sienos pritvirtintos plokštės su žinomomis 1200 (iš 1800) žydų pavardėmis. Greta memorialo sukurta Gelbėtojų alėja, kurioje ant atskirų vardinių stulpelių surašyti asmenys nacių okupacijos metais Plungėje ir jos apylinkėse gelbėję pasmerktuosius žydus.
1941 m. liepos 12-13 d. Kaušėnų kalnelyje buvo nužudyta ir palaidota apie 1800 Plungės krašto žydų, prieš tai 2 savaites laikytų Plungės sinagogoje žiauriomis sąlygomis. Genocido dieną galintys eiti buvo varomi pėsti 5 km į egzekucijos vietą, kiti buvo sunkvežimiais vežami atskiromis grupėmis. Aukoms buvo liepta išsikasti sau duobes po ko buvo sušaudomi. Kita grupė turėjo užkasti nužudytus ir iškasti naują duobę sau.
Memorialas yra įspūdingiausių Europos žydų tautos tragediją atspindinčių memorialų dešimtuke.
Vytauto Mačernio gimtinės takas
Šarnelės kaime, Plungės rajone, lietuvių poeto Vytauto Mačernio gimtinėje įrengtas poeto gimtinės takas. Eidami šiuo 545 m ilgio taku pasieksite poeto kapą. Poetas žuvo 1944 m. spalio 7 d. Sedos mūšio metu, kai jam į galvą atsitiktinai pataikė artilerijos sviedinio skeveldra. Po mirties poeto artimieji grąžino žuvusįjį atgal į Šarnelę, kad šis būtų palaidotas gimtinėje.
Eidami V. Mačernio pėsčiųjų taku, nepraleiskite šalia esančio Kerpauskų šaltinio ir informacinio stendo. Šis šaltinis mena svarbų istorinį laikotarpį - žydų tautos genocidą Antrojo pasaulinio karo metais. Kerpauskų šaltinis yra prie tako, vedančio nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki poeto kapo. Juozo ir Adolfinos Kerpauskų šeima Antrojo pasaulinio karo metais žydus slėpė požeminiuose bunkeriuose, įrengtuose nedidelės kalvos papėdėje šalia šaltinio ir žemiau esančioje sodyboje. Trejus su puse metų šeima rūpinosi keliomis žydų šeimomis - iš viso 16 žmonių - ir saugojo jas nuo sunaikinimo. Sovietmečiu Adolfina ir Juozas Kerpauskai bei jų vaikai Bronė ir Tomas buvo ištremti į Sibirą. Juozas Kerpauskas 1992 m. ir Adolfina Kerpauskienė 2009 m. apdovanoti Gelbėjimo kryžiaus apdovanojimais.
Venclauskių namai-muziejus
Venclauskių namai-muziejus – Šiaulių mieste esantis, išskirtinis tarpukario istorizmo architektūros gyvenamasis namas. Pastatas, pramintas Baltaisiais rūmais, buvo pastatytas 1926 m. buvusiose Šiaulių priemiesčio žemėse Kazimiero ir Stanislavos Venclauskių šeimai. Kazimieras ir Stanislava Venclauskiai - lietuvių tautinio judėjimo ir Lietuvos valstybės atkūrimo veikėjai, pagarsėję ir kaip daugybės pamestinukų, našlaičių globėjai.
II pasaulinio karo metais Stanislava Venclauskienė su dukterimis Danute ir Gražbyle pagarsėjo kaip žydų gelbėtojos. Nepaisant to, kad karo metais jų name įsikūrė vokiečių komendantūra, jos padėjo Šiaulių gete kalėjusiems žydams, slėpė juos namuose. Danutė Venclauskaitė turėjo leidimą patekti į Šiaulių getą, ten lankydamasi, slapta atnešdama maisto ir vaistų. Visos trys moterys yra gavusios Pasaulio tautų teisuolių titulus bei apdovanotos Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
1991 m. Gražbylė ir Danutė Venclauskaitės šeimos namus dovanojo Šiaulių „Aušros“ muziejui. Pastate 2019 m. po rekonstrukcijos įkurtas Venclauskių namai-muziejus. Nuolatinėje muziejaus ekspozicijoje pasakojama Venclauskių šeimos istorija, o pusrūsio patalpos yra skirtos Holokausto ir žydų gelbėjimo temoms.
