Vanagai III Nacionaliniai partizanai
"Vanagai" buvo Lietuvos laisvės armijos (LLA) ginkluotasis padalinys, sukurtas 1944 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 21, kai LLA buvo padalinta į du sektorius: organizacinį (OS) ir veikiantįjį (VS, "Vanagai"). Šis padalijimas aiškiai apibrėžė organizacijos narių statusą ir funkcijas - OS nariai gyveno legaliai ir vykdė pagalbines funkcijas (aprūpinimo, žvalgybos), o "Vanagai" veikė kaip partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas, kariaudami pozicinį ar partizaninį karą.
Viena iš žinomų "Vanagų" stovyklų buvo įsikūrusi Plokštinės miške, netoli Platelių ežero. 1944 m. vasarą, traukiantis vokiečiams ir artėjant Raudonajai armijai, į LLA mokymus čia atvyko jaunimas iš visos Lietuvos, ypač Žemaitijos. Stovykloje buvo palaikoma griežta karinė tvarka: keldavosi 5-6 valandą ryte, prausdavosi Platelių ežere, vakarais giedodavo Lietuvos himną. Karinio parengimo pagrindų mokė LLA karininkai-instruktoriai Butrimaitis ir Strimaitis. Šaudymo pratybos vyko prie Jakumo upelio, kur ant storos pušies buvo įrengti taikiniai. Priesaiką "Vanagai" priimdavo prie Platelių ežero.
Stovyklos teritorija užėmė apie 1,5 ha plotą. Partizanai gyveno medžiaginėse ir žaginių tipo palapinėse, dengtose eglių šakomis. Iš pradžių valgė atsivežtą maistą, vėliau gaudavo produktų iš aplinkinių kaimų ūkininkų, vienas kurių net padovanojo karvę. Stovykloje buvo įrengtos dvi žeminės: viena skirta ginklams, kita - maisto produktams saugoti.
2019 m. archeologinių tyrimų metu stovyklavietėje buvo rasta 502 radiniai, iš kurių 414 perduoti Kretingos muziejui. Tarp radinių dominavo vinys, kuriomis buvo tvirtinami žaginiai palapinėms, rusiški ir vokiški šaudmenys, ginkluotės dalys, sprogmenų dalys, ekipuotės, uniformos ir aprangos detalės, įvairūs buities reikmenys. Vermachto kariuomenės uniformų detalės patvirtino, kad dalis stovyklos dalyvių dėvėjo iš vokiečių kareivių perimtas uniformas. "Vanagai" daugiausiai naudojo rusiškus 7,62 x 54R mm kalibro (karabinas Mosin, pusiau automatinis šautuvas SVT) ir vokiškus 7,92 x 57 mm kalibro (karabinas Mauser) šovinius. Stovykloje taip pat buvo viena ar dvi vokiškos prieštankinės patrankos.
LLA ir jos "Vanagų" padalinys smarkiai nukentėjo 1944-1945 m. - 1944 m. gruodžio 28 d. žuvo vyriausiasis LLA vadas Kazys Veverskis, o 1945 m. gruodžio mėnesį buvo likviduotas vyriausiosios vadovybės štabas, vadovaujamas gen. Motiejaus Pečiulionio. Nepaisant to, 1946 m. LLA dar turėjo daug žemesniųjų vadų, struktūrų ir narių. Organizacija kartu su kitomis pasipriešinimo grupėmis vėliau įsiliejo į Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) struktūras.
Daugiau informacijos šaltinių
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Lietuvos laisvės armijos partizanų "Vanagų" treniruočių ir šaudymo stovykla Plokštinėje
Lietuvos laisvės armijos (LLA) partizanų treniruočių ir šaudymo stovykla, žinoma kaip "Vanagų" stovykla, buvo įkurta Žemaitijoje, Plokštinės miškuose, netoli Platelių. Ši stovykla buvo svarbi LLA struktūros dalis, kur partizanai rengėsi kovai su sovietų okupacine valdžia.
Stovykla buvo įkurta 1944 m. rugpjūtį, kai Sovietų Sąjunga antrą kartą okupavo Lietuvą. „Vanagų“ grupės nariai čia mokėsi ne tik šaudymo ir partizaninio karo taktikos, bet ir išgyvenimo gamtoje įgūdžių. Jie rengėsi ilgalaikiam pasipriešinimui miškuose, kad galėtų kuo efektyviau veikti slapta ir organizuoti atakas prieš sovietų struktūras. Stovykloje buvo mokomi ne tik ginkluoto pasipriešinimo, bet ir žvalgybos, ryšių užtikrinimo, maskavimosi bei kitų būtinų partizanams įgūdžių.
Plokštinės miškai buvo pasirinkti dėl savo tankumo ir atokumo – ši vietovė leido partizanams slėptis nuo okupantų. Stovyklos veikla ilgainiui apraizgė aplinkinius miškus sudėtingais partizaniniais takais, kurie sovietams ilgai buvo sunkiai suvokiami. Čia treniravosi įvairių amžių vyrai ir moterys, įskaitant buvusius šaulius, karius ir paprastus Lietuvos gyventojus, pasirengusius kovoti dėl Lietuvos laisvės.
2019 m. Plokštinės miške buvo nustatyta tiksli 1944 m. rugpjūčio 15–25 d. „Vanagų“ karinių mokymų vieta, kurią patvirtino daugelio pateikėjų – karinės mokomosios stovyklos dalyvių – pasakojimų detalės, sukaupta naujų, iki tol nežinomų duomenų apie stovyklos įrengimą ir joje tarnavusių „Vanagų“ buitį. Vietą tyrinėjo Gediminas Petrauskas.
Nors lankantis vietoje nėra ypatingų šiai stovyklai skirtų ženklų, tačiau buvusius istorinius įvykius atspindi vis dar randamos tūtelės ir kulkos bei jų žymės pušyse.
Paminklas Lietuvos laisvės gynėjams (Plateliuose)
Paminklas Lietuvos laisvės armijai (LLA) stovi netoli Platelių miestelio aikštės. Jis mena lietuvių tautos pasipriešinimą, prasidėjusį 1944 m. liepos mėnesį, kai į Lietuvą antrą kartą įžengė sovietų kariuomenė. Vykstant aktyviam pasipriešinimui, Žemaitijoje, Platelių miškuose rugpjūčio 15 d. susibūrė LLA kariai ir įsteigė Vanagų organizaciją.
LLA susikūrė dar 1941 m. gruodį Vilniuje, jos įkūrėjas Kazys Veverskis. Tai buvo slapta lietuvių tautinė-politinė organizacija, kurios tikslas buvo kovoti už Lietuvos nepriklausomybę, pasitelkiant ne tik diplomatines ir politines, bet ir karines priemones. Į LLA gretas įsitraukė kariai, šauliai, studentai bei paprasti Lietuvos žmonės, aktyviai priešinęsi okupacijai.
2004 m. rugpjūtį, minint 60-ąsias Vanagų karinės mokomosios stovyklos Platelių miškuose metines, Vytauto Urbiko ir Albino Klimo iniciatyva miestelyje atidengtas pirmasis Lietuvoje paminklas Lietuvos laisvės armijai. Jo autorius, Žemaitijos skulptorius Antanas Vaškys, sukūrė paminklą iš lauko akmens, kurio aukštis 2,25 m, plotis – 1,1 m, ir iškalė karžygio atvaizdą bei įrašą: „Lietuvos laisvės armija 1941–1944–1953. Lietuvių kova dėl laisvės amžina“. Skulptorius užtikrino, kad šis paminklas stovės net 500 metų.
