Tomas Algirdas Zauka
IV Sovietų okupacija, I Nepriklausomybės karai, II WW2
Tomas Algirdas Zauka (1899 m. rugsėjo 21 d. – 1970 m. sausio 21 d.) – lakūnas, vienas Lietuvos sportinės aviacijos pradininkų ir aktyvus visuomenės veikėjas, ypač nusipelnęs išsaugant Dariaus ir Girėno atminimą. Jis gimė Rūmiškių vienkiemyje, Obelių valsčiuje, Zarasų apskrityje, gausioje valstiečių šeimoje, kurioje augo keturi broliai ir dvi seserys. Baigęs pradinę mokyklą, išmoko groti vargonais pas vietinį vargonininką.
1919-1922 m. T. Zauka tarnavo savanoriu Lietuvos kariuomenėje, buvo eilinis Kauno apskrities komendantūroje. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos krašto vadavimo operacijoje. Už tarnybą buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (1929).
Baigęs privačius buhalterių kursus, 1922-1940 m. dirbo Finansų ministerijos Mokesčių departamente. Šiuo laikotarpiu susipažino ir sukūrė šeimą su Bronislava Vaitkevičiūte. 1926-1933 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultete, tačiau dėl asmeninių priežasčių studijų nebaigė.
1930 m. T. Zauka baigė Lietuvos aeroklubo surengtus pirmuosius civilinių lakūnų kursus ir buvo vienas iš keturių, gavusių pilotų pažymėjimus. Vėliau aeroklube dirbo visuomeniniais pagrindais – buvo revizijos komisijos narys, o nuo 1937 m. – valdybos narys.
Karo metais T. Zauka dirbo Raudonojo teroro muziejuje ir Vilniaus miesto savivaldybėje. 1940-1944 m. vadovavo S. Dariaus ir S. Girėno komitetui, kuris buvo įregistruotas jo namuose Žaliakalnyje. 1942-1943 m. jis organizavo ir rinko aukas S. Dariaus ir S. Girėno reljefinių portretų iškalimui Puntuko akmenyje (skulptorius Bronius Pundzius). Meistrai akmenį slapta iškalė, virš jo pasistatę medinę pašiūrę.
1944 m., artėjant frontui, T. Zauka kartu su aviacijos kapitonu Ignu Vyliumi pasirūpino legendinių lakūnų palaikų išsaugojimu. Su VDU Medicinos fakulteto darbuotojų pagalba karstai su lakūnų palaikais iš fakulteto koplyčios buvo perkelti į rūsį ir užmūryti sienos nišoje, kur išbuvo 20 metų.
Po karo T. Zauka pateko į KGB akiratį ir 1945-1952 m. buvo ištremtas kalėti į Šiaurės lagerius (Pečiora, Jercovas Archangelsko srityje, Vorkuta, Komija). Grįžęs iš tremties, apsigyveno Kuršėnuose ir dirbo statybininku. 1963 m., rengiantis paminėti transatlantinių lakūnų žūties 30-metį, jis padėjo atskleisti jų palaikų paslėpimo vietą.
1969 m. T. Zauka pateko į mįslingą avariją, kurioje buvo stipriai sužalotas, o netrukus į jį buvo pasikėsinta dar kartą. Nuo patirtų sužalojimų neatsigavęs, 1970 m. sausio 21 d. mirė Kuršėnuose. Buvo palaidotas Kuršėnų senosiose kapinėse Užmiesčio gatvėje, jo kapą puošia lakūno antkapis su dviejų sukryžiuotų propelerių kryžiumi.
Daugiau informacijos šaltinių
Susijusios vietos
Lietuvos savanorio, visuomenės veikėjo Tomo Algirdo Zaukos kapas
Lietuvos savanorio, visuomenės veikėjo Tomo Algirdo Zaukos kapas yra Kuršėnų senosiose kapinėse.
Tomas Algirdas Zauka (1899 – 1970) buvo lietuvių lakūnas ir visuomenės veikėjas, sportinės aviacijos pradininkas Lietuvoje. T. A. Zauka pagarsėjo 1944 m. kartu su aviacijos kapitonu I. Vyliumi nuo sovietų okupantų paslėpęs transatlantinių lakūnų palaikus. Su VDU Medicinos fakulteto darbuotojų pagalba karstai su lakūnų palaikais iš Medicinos fakulteto koplyčios buvo perkelti į rūsį ir užmūryti sienos nišoje, kur lakūnų kūnai išbuvo 20 metų. 1963 m. rengiantis paminėti transatlantinių lakūnų žūties 30-metį, padėjo atskleisti jų palaikų paslėpimo vietą.
Nacių okupacijos metais, norėdamas pastatyti paminklą S. Dariui ir S. Girėnui Kaune, tačiau suvokdamas, kad politinės aplinkybės gali to neleisti, T. A. Zauka sugalvojo įamžinti lakūnų atminimą Anykščiuose - 1942–1943 m. rinko aukas ir organizavo S. Dariaus ir S. Girėno reljefinių portretų kaldinimą Puntuko akmenyje. Vėliau už tai buvo teistas ir išsiųstas į lagerį.
1945–1952 m. kalėjo Pečioros, Jercovo (Archangelsko sritis), Vorkutos lageriuose, į Lietuvą grįžo 1953 m. Žuvo neaiškiomis aplinkybėmis 1970 m., būdamas KGB akiratyje.
Šiandien galima aplankyti jo kapą su išskirtiniu antkapiu, kurį puošia dviejų sukryžiuotų propelerių kryžius.
