Vladas Montvydas-Žemaitis
III Nacionaliniai partizanai
Vladas Montvydas (slapyvardžiai Žemaitis, Etmonas, Algimantas, Dėdė) gimė 1911 m. rugsėjo 9 d. Gatautiškės kaime, Varnių valsčiuje, Telšių apskrityje. Jo tėvai buvo Gatautiškės dvaro darbininkai. Baigęs Požerės pradžios mokyklą, Vladas išmoko staliaus amato. Tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje 1934 m. baigė puskarininkių mokyklą ir tapo viršila. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo Šaulių sąjungos narys ir šaulių būrio vadas. 1938 m. vedė septyniolikmetę ūkininkės dukrą Bronislavą Ralytę ir tapo 20 ha ūkio šeimininku. Montvydas sugebėjo pakelti apleistą ūkį - išvystė bričkučių gamybą, įsigijo javų kūlimo technikos ir arkliais sukamą grūdų malūną. Ant namo stogo įrengė vėjo generatorių elektrai gaminti, užveisė naują soda.
Artėjant antrajai sovietų okupacijai, V. Montvydas pasirinko ginti tėvynę. 1944 m. pradžioje Varnių apylinkėse pradėjo organizuoti Lietuvos laisvės armijos Vanagų grupę. Jo namuose buvo priimamos priesaikos ir slapčia vežami ginklai. 1944 m. liepos mėnesį su bendražygiu Stasiu Beniuliu iškeliavo į Platelių miškus mokyti jaunuolių. Montvydas įrengė tris pirmąsias partizanų slėptuves, dėl to 1944 m. Kūčių vakarą sovietinė valdžia sudegino jo sodybą. Žmona ir penki mažamečiai vaikai liko be pastogės, juos glaudė giminaičiai ir Žemaitijos kaimų valstiečiai.
Nuo 1945 m. rugpjūčio Montvydas priklausė Šatrijos rinktinei, 1947 m. buvo paskirtas jos vadu. 1948 m. žiemą su Žemaičių apygardos vadu A. Milaševičiumi atkūrė apygardos štabą, tapo jo viršininku, o nuo 1948 m. birželio – apygardos vadu. Šiose pareigose išbuvo ilgiausiai iš visų Lietuvos partizanų apygardų vadų – 5 metus ir 3 mėnesius. Buvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų tarybos narys.
V. Montvydas daug dėmesio skyrė partizanų spaudai. Jo rūpesčiu Žemaičių apygardoje buvo leidžiami laikraščiai „Kovojantis lietuvis“, „Malda girioje“ (1951-1952) ir „Laisvės balsas“ (1945-1953). 1952 m. net 1000 egzempliorių tiražu buvo išleistas eilėraščių rinkinys „Laisvės kovų aidai“.
1951 m. Montvydo žmona buvo suimta ir įkalinta Kazachijoje, Džeskazgane. 1953 m. rugpjūčio 23 d., išduotas Šilalės rajono gyventojo, Vladas Montvydas žuvo kartu su adjutantu B. Alūza-Bedaliu Reistrų kaime prie Sietuvos upelio, netoli Lūksto ežero. Po dviejų valandų susišaudymo su vidaus kariuomenės kareiviais ir stribais, manoma, abu nusišovė. Jų kūnai buvo išniekinti Varnių stribų būstinės kieme.
Po mirties V. Montvydui suteikti aukšti apdovanojimai: 1997 m. – Kario savanorio statusas, 1998 m. – pulkininko laipsnis, 1999 m. – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius. 1994 m. Kaltinėnų apylinkėse buvo rastas bidonas su V. Montvydo-Žemaičio archyvu, kuris dabar saugomas Lietuvos ypatingajame archyve.
Daugiau informacijos šaltinių
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Lietuvos laisvės armijos partizanų "Vanagų" treniruočių ir šaudymo stovykla Plokštinėje
Lietuvos laisvės armijos (LLA) partizanų treniruočių ir šaudymo stovykla, žinoma kaip "Vanagų" stovykla, buvo įkurta Žemaitijoje, Plokštinės miškuose, netoli Platelių. Ši stovykla buvo svarbi LLA struktūros dalis, kur partizanai rengėsi kovai su sovietų okupacine valdžia.
Stovykla buvo įkurta 1944 m. rugpjūtį, kai Sovietų Sąjunga antrą kartą okupavo Lietuvą. „Vanagų“ grupės nariai čia mokėsi ne tik šaudymo ir partizaninio karo taktikos, bet ir išgyvenimo gamtoje įgūdžių. Jie rengėsi ilgalaikiam pasipriešinimui miškuose, kad galėtų kuo efektyviau veikti slapta ir organizuoti atakas prieš sovietų struktūras. Stovykloje buvo mokomi ne tik ginkluoto pasipriešinimo, bet ir žvalgybos, ryšių užtikrinimo, maskavimosi bei kitų būtinų partizanams įgūdžių.
Plokštinės miškai buvo pasirinkti dėl savo tankumo ir atokumo – ši vietovė leido partizanams slėptis nuo okupantų. Stovyklos veikla ilgainiui apraizgė aplinkinius miškus sudėtingais partizaniniais takais, kurie sovietams ilgai buvo sunkiai suvokiami. Čia treniravosi įvairių amžių vyrai ir moterys, įskaitant buvusius šaulius, karius ir paprastus Lietuvos gyventojus, pasirengusius kovoti dėl Lietuvos laisvės.
2019 m. Plokštinės miške buvo nustatyta tiksli 1944 m. rugpjūčio 15–25 d. „Vanagų“ karinių mokymų vieta, kurią patvirtino daugelio pateikėjų – karinės mokomosios stovyklos dalyvių – pasakojimų detalės, sukaupta naujų, iki tol nežinomų duomenų apie stovyklos įrengimą ir joje tarnavusių „Vanagų“ buitį. Vietą tyrinėjo Gediminas Petrauskas.
Nors lankantis vietoje nėra ypatingų šiai stovyklai skirtų ženklų, tačiau buvusius istorinius įvykius atspindi vis dar randamos tūtelės ir kulkos bei jų žymės pušyse.
Paminklas Alsėdžių apylinkėse žuvusių Žemaičių apygardos partizanų atminimui
Paminklas Alsėdžių apylinkėse yra skirtas pagerbti žuvusiems Žemaičių apygardos Alkos ir Šatrijos rinktinių partizanams, kurie pokario metais aktyviai kovojo su sovietų okupacija. Paminklas primena visus tuos, kurie šiose apylinkėse gynė Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, kovodami su daug stipresnėmis ir geriau ginkluotomis sovietų pajėgomis.
Paminklas buvo pastatytas siekiant įamžinti Alkos ir Šatrijos rinktinių kovotojus, kurie šioje vietoje buvusiuose apkasuose buvo užkasti 1944-1953 m.
Paminklą sudaro tipinių partizanų atminimo ženklų kompozicija. Autoriai – dizaineris Romas Navickas ir architektė Viktorija Molienė. Paminklas atidengtas 2004 m. rugpjūčio 29 d. buvusio Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizano, politinio kalinio Alfonso Norkaus-Žilvičio rūpesčiu.
Šiandien šis paminklas yra vienas iš daugelio, kurie Žemaitijoje ir visoje Lietuvoje primena partizaninį pasipriešinimą.
Paminklas „Žemaičių apygardos partizanams ir Laisvės kovoms atminti“
Telšių Nepriklausomybės aikštėje stovintis paminklas skirtas Žemaičių apygardos partizanams bei Laisvės kovoms atminti. Įdomu, tai, kad įvairiuose Lietuvos miestuose yra pastatyti įspūdingi paminklai, skirti tame krašte veikusių partizanų apygardų veiklai atminti.
Žemaičių apygarda – 1945 m. įkurta Lietuvos rezistencinio pasipriešinimo Telšių, Kretingos, Mažeikių apskrityse bei dalyje Tauragės apskrities dalyvius vienijusi partizanų apygarda. Šiaurės Vakarų Lietuvoje jau nuo 1944 m. vidurio itin aktyviai veikė Lietuvos laisvės armijos žmonės, karinė tradicija čia buvo labai stipri. Kovotojai, kurie nepriklausė LLA buvo priimami į veikiantįjį bei Organizacinį sektorius.
Apygarda leido laikraščius „Laisvės balsas“, „Kovojantis lietuvis“, „Malda girioje“. Jai priklausė trys rinktinės – Kardo, Alkos ir Šatrijos. Apygardos štabas buvo sunaikintas 1953 m. rugpjūčio 29 d. Paskutinis apygardos partizanas Pranas Končius-Adomas žuvo 1965 m. liepos 6 d.
Paminklą sudaro ant pakylos esanti kolona su reljefine kryžių kompozicija apatinėje dalyje bei partizanų atminimui skirtais užrašais. Autorius – žymus skulptorius Regimantas Midvikis, sukūręs ne vieną žymią skulptūrą įvairiuose Lietuvos miestuose, tarp jų paminklą karaliui Mindaugui Vilniuje.
Paminklas Vladui Montvydui-Žemaičiui
Varnių miestelyje, Telšių rajone, pastatytas paminklas vienam iš partizanų vadų – Vladui Montvydui-Žemaičiui.
Paminklas pastatytas minint 60-ąsias Žemaičių apygardos partizanų vado Vlado Montvydo-Žemaičio žūties metines, 2013 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos laisvės armijos (LLA) ir jos pirmininkės Irenos Montvydaitės-Giedraitienės iniciatyva pastatytas granitinis paminklas paskutiniam Žemaičių apygardos vadui Vladui Montvydui-Žemaičiui atminti su įrašu „Atiduok Tėvynei, ką privalai!“
Vladas Montvydas-Žemaitis priklausė Šaulių sąjungai, 1944 m. su kitais įkūrė Telšių apskrities Lietuvos Laisvės armijos (LLA) Vanagų grupę, kuriai vadovavo, taip pat įrengė 3 pirmąsias partizanų slėptuves. V. Montvydo rūpesčiu Žemaičių apygardoje leisti laikraščiai Kovojantis lietuvis, Malda girioje, Laisvės balsas, 1952 m. išleistas eilėraščių rinkinys Laisvės kovų aidai.
Vladas Montvydas-Žemaitis buvo paskutinis, ilgiausiai Žemaičių apygardai vadovavęs partizanų vadas, žuvęs 1953 m. pasaloje, Žemaičių apygardos štabo bunkeryje, po apie 2 valandas trūkusio susišaudymo su vidaus kariuomenės kareiviais ir stribais. Kūnas buvo išniekintas Varniuose prie stribų būstinės, o užkasimo vieta nežinoma.