Rainių žudynės II WW2

Buvęs Telšių kalėjimo pastatas stovi Respublikos gatvėje, Telšių miesto centrinėje dalyje.

Po 1908 metų Telšių gaisro istorizmo stiliumi neogotikinį pastatą pastatė privatus asmuo – turtingas žydas Neimanas. Jis sutarė su okupacine carine valdžia, kad pastatą pastatys per gaisrą sudegusio apskrities policijos valdybos pastato paskirčiai pagal valdžios nurodytas sąlygas ir jį valdžiai nuomos. Tai buvo vienas gražiausių pastatų Telšiuose. Per Pirmąjį pasaulinį karą pastatas pritaikytas Telšių apskrities kalėjimui. Kaip kalėjimas jis naudotas ir nepriklausomos Lietuvos laikais (1918-1940) ir sovietinės okupacijos laikotarpiu, iki XX a. penkto dešimtmečio pradžios. Pastate 1940-1941, 1944-1953 m. veikė NKGB–MGB–KGB Telšių aps. vidaus kalėjimas.

1941 m. birželio 22 d., kilus imperialistiniam karui tarp Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos, Telšių kalėjime kalėjo 162 kaliniai – 76 NKGB tardyti kaliniai. Dar birželio 23 d. visus kalinius norėta išvežti, bet šis planas žlugo, nes vietiniai komunistų partijos vadovai, NKVD ir NKGB vadovai pabėgo iš miesto. Jokių transporto priemonių kaliniams išvežti niekas neskyrė. 1941 m. birželio 24 d. rytą Telšių kalėjimą apsupo 8-oios Raudonosios armijos 123-iosios divizijos dalinys, paskubomis buvo sudarytas trijulės teismas, vadovaujamas NKGB Telšių apskrities viršininko Petro Raslano, – tad jis bei Telšių vykdomojo komiteto pirmininkas Domas Rocius ir NKGB Kretingos apskrities viršininko pavaduotojas valstybės saugumo ltn. Jermolajevas ir kt. visiems 76 Telšių kalėjime kalintiems politiniams kaliniams skyrė mirties bausmę. Kiti kaliniai buvo paleisti namo. Trumpa birželio 25-osios naktis, – rytuose jau nedrąsiai brėško aušra, kai sunkvežimiai su kaliniais pajudėjo Rainių link. Trims kaliniams pavyko iš sunkvežimių ištrūkti, – deja, juos netrukus pasivijo raudonarmiečių kulkos... Sumaitoti 73-ų kalinių kūnai Rainiuose atsitiktinai rasti 1941 m. birželio 28 d.

Vėliau pastate įsikūrė Telšių muzikos mokykla, kuri čia veikė iki 1994 m.  Deja, pastatas iš išorės ir viduje sovietmečiu buvo smarkiai suniokotas.

Restauruojant pastatą, jo viduje, sienose atsidengė pavardžių įrašai, Gedimino stulpai, įvairios datos. Aptiktos ir užmūrytos grotos.

1997 m. birželio 24 d. prie pastato LPKTS Telšių skyriaus rūpesčiu buvo atidengta paminklinė lenta, skirta 1941 m. birželio naktį iš 24 į 25 d. Rainių miškelyje nukankintų 73-ių Telšių kalėjimo politinių kalinių atminimui.

2006 metais, prisimenant Rainių Kankinių nukankinimo 65-ąsias metines, prie buvusio kalėjimo atidengta meniška paminklinė lenta (autorius – Gintaras Gailius, architektas - Algirdas Žebrauskas).

Rainių kančios koplyčia stovi Rainių kaime, 5 km nuo Telšių, šalia 160 kelio Telšiai-Varniai – Laukuva.

1941 m. birželio 25-26 d. Rainių miškelyje įvyko vienos kraupiausių žudynių Lietuvos sovietinių okupacijų istorijoje. Naktį Raudonosios armijos ir SSRS represinių institucijų buvo žiauriai nukankinti 75 Telšių kalėjimo politiniai kaliniai. Bendrame kape užkastas aukas po keleto dienų rado atsitiktinis praeivis.

Žudynių aukoms pagerbti, pagal architekto Jono Virako idėją 1943 m. pradėta statyti Koplyčia.  Grįžusi sovietinė valdžia 1944 m. ją išgriovė. Vėliau 1990 m., atgavus Lietuvos nepriklausomybę, architektas A. Žebrauskas, pagal to paties autoriaus brėžinius, pradėjo statyti kitą koplyčią.  Koplyčia pašventinta 1991 m. birželio 23 d. minint 50-ąsias Rainių žudynių metines.

Rainių Kančios koplyčia skirta ne vien Rainių kankiniams atminti, bet ir įamžina visų sovietinio teroro aukų atminimą. Šalia koplyčios esančiame miškelyje, kur buvo nukankinti politiniai kaliniai, pastatytas skulptoriaus R. Midvikio iškaltas akmeninis kryžius. Dar 3 mediniai, nudažyti tautinės vėliavos spalvomis, kryžiai stovi pakeliui. Juos vietos žmonės pastatė netrukus po žudynių, tačiau stribai juos paskandino Viešvėnų tvenkinyje. Tik neseniai, nuleidus tvenkinio vandenį, kryžiai buvo rasti, nudažyti ir atstatyti.

Rainių kančios koplyčia stovi Rainių kaime, 5 km nuo Telšių, šalia 160 kelio Telšiai-Varniai – Laukuva.

1941 m. birželio 25-26 d. Rainių miškelyje įvyko vienos kraupiausių žudynių Lietuvos sovietinių okupacijų istorijoje. Naktį Raudonosios armijos ir SSRS represinių institucijų buvo žiauriai nukankinti 75 Telšių kalėjimo politiniai kaliniai. Bendrame kape užkastas aukas po keleto dienų rado atsitiktinis praeivis.

Žudynių aukoms pagerbti, pagal architekto Jono Virako idėją 1943 m. pradėta statyti Koplyčia.  Grįžusi sovietinė valdžia 1944 m. ją išgriovė. Vėliau 1990 m., atgavus Lietuvos nepriklausomybę, architektas A. Žebrauskas, pagal to paties autoriaus brėžinius, pradėjo statyti kitą koplyčią.  Koplyčia pašventinta 1991 m. birželio 23 d. minint 50-ąsias Rainių žudynių metines.

Rainių Kančios koplyčia skirta ne vien Rainių kankiniams atminti, bet ir įamžina visų sovietinio teroro aukų atminimą. Šalia koplyčios esančiame miškelyje, kur buvo nukankinti politiniai kaliniai, pastatytas skulptoriaus R. Midvikio iškaltas akmeninis kryžius. Dar 3 mediniai, nudažyti tautinės vėliavos spalvomis, kryžiai stovi pakeliui. Juos vietos žmonės pastatė netrukus po žudynių, tačiau stribai juos paskandino Viešvėnų tvenkinyje. Tik neseniai, nuleidus tvenkinio vandenį, kryžiai buvo rasti, nudažyti ir atstatyti.

Paminklas stovi Telšių miesto senosiose kapinėse.

1941 m. birželio naktį iš 24 į 25 d. Rainių miškelyje NKVD-NKGB Telšių apskrities skyriaus darbuotojai ir jų pagalbininkai įvykdė egzekuciją 75 Telšių kalėjimo politiniams kaliniams. Aukos buvo nukankintos brutaliausiais būdais – kai kuriems išbadytos akys, nupjautos ausys bei lytiniai organai, sutriuškintos galvos. Tik 10 kalinių buvo sušaudyti. Po žudynių neliko nei vieno gyvo liudininko, išskyrus pačius egzekucijos vykdytojus. Netoli aukų užkasimo vietos rasti užkasti 3 raudonarmiečių lavonai su šautinėmis žaizdomis pakaušyje, jų palaidojimo vieta nežinoma. Telšių miesto senosiose kapinėse buvo palaidoti 65 teroro aukų palaikai. Sovietinės okupacijos metais bandymai minėti Rainių žudynių metines, rūpintis kapu arba įrengti antkapį su vardais buvo užkardomi.

Šiandien kapavietėje stovi 1996 m. birželio 23 d. atidengtas paminklas „Pieta“, vaizduojantis Dievo Motiną, ant kelių laikančią nuo Kryžiaus nuimtą Kristaus kūną. Paminklo autoriai - dailininkas skulptorius Antanas Kmieliauskas, skulptorius Osvaldas Neniškis ir architektas Algirdas Žebrauskas.