Spilvės sraigtasparnių bazės prisiminimai
Sovietmečiu Spilvės oro uosto pietvakarinėje dalyje buvo sraigtasparnių bazė. Ją buvo galima aiškiai matyti nuo netoliese esančių Kleistų miško kopų ir Rygos–Bolderajos geležinkelio atšakos, vedusios į Rygos lakų ir dažų gamyklą.
Tuo metu bent kartą per dieną virš Iļģuciemo ir Pārdaugavos praskrisdavo sraigtasparniai, sukeldami kurtinantį triukšmą. Nesvarbu, ar jie buvo kariškiai, ar civiliai – atrodo, kad abiejų tipų. Žinoma, tai mus, vaikus, jaudino: bėgiodavome kartu su jais po kiemą, mėtydavome kepures į orą ir garsiai šaukdavome „ura, ura“. Tada žaisdavome populiariausią „to meto“ žaidimą – „karą“, kur „mūsiškiai“ dažniausiai nugalėdavo „vokiečius“. Sraigtasparnių aikštelės vieta matoma ir šiandien. Į vakarus nuo Sraigtasparnių bazės buvo Kleistų miško masyvas su aukšta, stovinčia kopa, kuri 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose liaudyje buvo vadinama Lokatoriaus kalnu. Sovietmečiu ten buvo du (vėliau – tikriausiai vienas) radarai, kurie nuolat sukosi aplink savo ašį. Lokatoriai, matyt, užtikrino oro uosto ryšį. Kalva buvo aptverta spygliuotos vielos tvora, tačiau netoliese esančiame miške judėjimas nebuvo ribojamas. Netoli lokatoriaus kalno buvo didžiulis ūkio kompleksas, kuriame sovietų kareiviai augino kiaules. Jį buvo galima aiškiai matyti iš aukščiausių kopų taškų. Lokatoriaus kalva vis dar išlikusi (įskaitant ir lokatorių betoninius pamatus), tačiau buvusios kiaulių fermos vietoje dabar stovi tikras „kiaulių gardas“. Išvaizdos prasme – dar blogesnis nei prieš ketvirtį amžiaus! Savaime suprantama, legendinis Spilvės mūšis įvyko 1701 m. dabartinio Spilvės aerodromo vietoje – Spilvės pievose – tuo metu gana reikšmingas karinis įvykis.
