Tukumo aerodromo paslaptis
Tukumo aerodromas slepia paslaptį, kurios iki šiol niekas neišsprendė – ar tikrai aerodromo teritorijoje yra branduolinės raketos branduolinė galvutė, kurią 1990-aisiais aerodromą apleidus, ten iškasė Rusijos kariuomenės specialiosios tarnybos?
Kiekviena istorija turi pradžią – ši prasidėjo nuo žmogaus, kuris sutiko už nedidelį mokestį pasidalinti itin slapta informacija. Būtent jis žinojo, kad Tukumo aerodromo teritorijoje buvo padėtas branduolinės raketos branduolinis užtaisas. Teigiama, kad tai „dovana“ iš Rusijos kariuomenės specialiųjų tarnybų, kurios šią sritį paliko 1990-aisiais. Vyriškis tvirtino, kad nykstančioje vietoje lankėsi su radiacijos matuokliu ir parodymai buvo aiškūs – radiacijos lygis buvo padidintas. Bet kas dar nutiks, kai branduolinės galvutės sviedinys subyrės?!
Mūsų šaltinis nenorėjo atskleisti jo vardo, todėl vyrą vadinsime Sunny – dėl jo sutrikusios šypsenos, kuri bet kam atrodytų draugiška, išskyrus Sunny tėvą, kuris piktai liepė paimti vagį ir nevesti namo; nebegali ilgiau pakęsti tokio girto vargo!
Gana sutrikęs Saulainis ėmė pasakoti, kad kažkada čia dirbo techniku, bet tam tikroje aerodromo dalyje gyveno „kurčnebylių“ būrys (tyliai, ar kariuomenės slaptoji tarnyba) – niekas nežinojo, ką jie ten iš tikrųjų veikia – bet kokie pokalbiai buvo draudžiami. Na, o 9-ojo dešimtmečio pradžioje, sovietų kariuomenei pasitraukus iš aerodromo, Saulaina restorane kalbėjosi su aukštu karininku, kuris gyrėsi, kad latviams palikta „dovana“ – 30 m gylyje įkasta branduolinė galvutė; Po 12 metų konteineris, kuriame jis yra, suirs ir mes gausime tiek spinduliuotės, kad atrodys mažai... Saulainai sąžinė neleido tylėti, todėl perdavė šią informaciją į laikraštį... Na, bent jau radioaktyvioji spinduliuotė yra kažkas, ką galima specialiai ištirti, todėl nuėjome pas pažįstamą paimti dozimetrą. Neįtikėtina, bet pasisekė. Nuvažiavome į aerodromą, o šį kartą sustojome prie vartų į buvusį garažų plotą – saulėtų žinių žiniomis – netoli nuo vietos, kur buvo saugoma bomba. Kur tiksliai jis buvo iškastas, jis neatskleidė – branduolinei galvutei paleisti buvo įdėta 150 gramų molibdeno, tačiau juodojoje rinkoje molibdeno kaina siekia 28 000 eurų/gramą! Tai Sunny galimybė tapti milijonieriumi! Dozimetras vis dar tylėjo, o mūsų gidas tai paaiškino tik sakydamas, kad jis turi būti matuojamas virš užkastos bombos – būtent apie 300 m į šiaurę nuo vartų. Ko daug? Išžvalgiau vietovę atlikdamas trumpą slaptą misiją, ir šį kartą dozimetras tylėjo. Aptverta teritorija nebuvo didelė – tolimesniame jos kampe buvo du požeminiai sandėliukai su užrašais ant durų – „Sandėliukas Nr.5“ ir „Nr.4“. Sprendžiant iš medinių rašiklių, jie kažkada buvo naudojami daržovėms laikyti. Toliau į vakarus buvo įspūdingas bunkeris su dviem angarais, įsitaisęs medžiuose, o, reikšminga, šios zonos perimetro kampuose buvo įrengti betoniniai kulkosvaidžių lizdai – identiški tiems, kuriuos pernai mačiau Vokietijoje, buvusioje sovietų armijos raketų bazėje, kur iš tikrųjų buvo saugomi branduoliniai ginklai. Taigi, kažkas reikšmingo čia buvo, bet vietos, kur mirtinai pavojingas krovinys galėtų būti nuleistas į 30 m gylį, nėra nė ženklo.
Kažkas iš legendų ir tiesos
Saulėtas vyras pasakojo, kad bomba buvo įdėta į 5 cm storio švino indą, ir net jei darytume prielaidą, kad ji sveria tik 52 kg, kaip teigia kai kurie neoficialūs šaltiniai, net ir tada tektų nuveikti nemažus darbus, norint iškasti 30 m gylio šachtą (duobe jos nepavadinsi).
Kalbintų tukumiečių liudijimai prieštaringi – kai kas teigia, kad 1990-aisiais Rusijos kariuomenė tokios technikos neturėjo – didesnė technika buvo nuomojama iš Šlokenbeko ir net vejapjovė pasiskolinta iš vietinio sodo centro. Tačiau yra ir visiškai įsitikinusių, kad mes net neįsivaizduojame, kas čia buvo ir kokiais pajėgumais disponavo sovietų kariuomenė... Legendos apie požeminius tunelius gyvuoja iki šiol – vienas iš buvusių aerodromo sargybinių (tuo metu, kai aerodromą valdė žemės ūkio bendrovė „Durbė“) pasakoja, kad Jauntuko pusėje nuo kilimo ir tūpimo tako nebuvo kilimo ir tūpimo tako. Sklando gandai, kad per šią vietą eina požeminis tunelis. Entuziastai išbandė vietą specialiu matavimo prietaisu ir iš tiesų atskleidė tuštumą po žeme. Žinoma, nėra oficialaus šios versijos patvirtinimo. Pažymėtina, kad vėliau sutiktas Saulaino pažįstamas, dozimetro savininkas, neigė pasakojimą apie padidėjusį spinduliavimą aerodrome; Nieko tokio – anksčiau aerodrome buvo dvi metalinės talpyklos su radonu, o radiacija ten šešis kartus viršijo normą. Kol galvojo, ką su jais daryti, čigonai spėjo juos supjaustyti į metalo laužą; Dabar turbūt vaikšto spinduliuodami, jei dar vaikšto... Štai tokia istorija, kurios galimo tikrumo šiuo metu neplanuoja tikrinti nė viena valstybinė institucija.
Istorija iš laikraščio „Independent Tukuma News“
Susijusios temos
Susijusios vietos
Privati karinė kolekcija Mundigcieme
Privati karinė kolekcija Mundigcieme. Aivaras Ormanis ne vienerius metus kolekcionuoja istorinius objektus – karines uniformas, uniformas, kamufliažas, ryšio priemones, buities daiktus, apsaugos priemones iš skirtingų laikotarpių ir šalių, siekiančias Antrojo pasaulinio karo, sovietų kariuomenės ir nepriklausomos Latvijos atkūrimo laikų.
Kolekcija šiuo metu nėra gerai prižiūrima, o eksponatai saugomi buvusiame kolūkio tvarte.
Aviacijos muziejus „SKY ZOO“
Aviacijos muziejus „Sky Zoo“ yra Smārdės valsčiuje, Tukumo savivaldybėje, Jūrmalos oro uosto teritorijoje, kuri anksčiau buvo Tukumo karinis aerodromas. Ekspozicijoje eksponuojami lėktuvai YAK-40, AN-2, SU22M4, PZL TS-11 Iskra ir sraigtasparnis MI-24. Ekskursijos po aerodromą metu apžiūrimi angarai, kaponieriai ir inžinerinė įranga. Aerodromą naudojo tiek Vokietijos, tiek Sovietų Sąjungos armijos. Sovietų okupacijos metu tai buvo vienas svarbiausių karinių aerodromų Latvijos teritorijoje. Jame dislokuoti naikintuvai buvo skirti atakuoti priešo laivus ir bombarduoti pakrantės įtvirtinimus. 1975 m. lapkričio 9 d. naktį Tukumo aerodrome buvo gautas kovos signalas – Sovietų Sąjungos teritoriniuose vandenyse (Rygos įlankoje) buvo priešo karo laivas, kurį reikėjo sunaikinti. Iš Tukumo pakilo keli lėktuvai. Tačiau paaiškėjo, kad ginkluotas maištas prieš esamą sovietų režimą įvyko sovietų karinio jūrų laivyno karo laive „Storoževoi“ („Globėjas“). Lėktuvams pasiekus karo laivą, mūšis dar tęsėsi. Vėliau sukilėlių vadas Valerijus Sablinas, sovietų karinio jūrų laivyno karininkas, buvo sužeistas, o maištas baigėsi. Jam buvo skirta mirties bausmė už išdavystę. Tai buvo vienas dramatiškiausių įvykių, rodančių nepasitenkinimą režimu ir žyminčių artėjantį jo žlugimą.