Bandymas pabėgti iš SSRS

Sovietmečiu Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (SSRS) pasienio zona buvo griežtai saugoma. Kiekvieną vakarą paplūdimys buvo šluojamas iki pat jūros, kad ryte matytųsi galimų sienos pažeidėjų palikti pėdsakai. Žmonės, kuriems nebuvo patogu gyventi Sovietų Sąjungoje, demonstravo daug kūrybiškumo, norėdami nelegaliai pabėgti iš SSRS. Dažniausiai šie bandymai buvo nesėkmingi.

Paskutinis žinomas pabėgimas iš Liepojos įvyko 1984 m., vadovaujant Raimondui Biteniekui, vėlesniam LCTAG* „Helsinki-86“ įkūrėjui. Vėjuotą naktį du drąsūs vyrai kartu su savo paaugliais vaikais Pērkones gatvės gale įstumia valtį į jūrą ir leidžiasi į laisvąjį pasaulį. Kursas nustatytas į Gotlandą, kurio likimui nelemta pasiekti. Bangos per didelės nedidelei valtelei, kurią jūroje audra suplaka kaip kiaušinio lukštą. Vanduo nuolat liejasi į valtį ir smaugia variklius. Vaikai nuolat semiasi vandens. Situacija tampa kritinė. Bandydamas užvesti užgesusius variklius, Raimondo draugas audros išmestas už borto ir susilaužo ranką. Tačiau niekas nepraranda širdies. Pasiekti neutralūs vandenys, o pabėgėliai tvirtai laikosi vilties, kad juos pasiims švedų laivas. Būna kitaip. Auštant pasieniečiai pastebėjo paplūdimyje paliktus pėdsakus ir paskelbė aliarmą. Vietoj tikėtino Vakarų pasaulio tenka patirti KGB tardymus ir sovietinius kalėjimus (Valstybės saugumo komitetą (Rusija)). Latvijos žmogaus teisių gynimo grupę „Helsinki-86“ 1986 m. vasarą Liepojoje įkūrė Linards Grantiņš, Raimonds Bitenieks ir Mārtiņš Bariss.