Minos, bombos, torpedos ir cheminiai ginklai Baltijos jūroje

Būtent, buvo teigiama, kad Rusijos armija, 1990-ųjų pradžioje išvesdama savo kariuomenę iš Baltijos šalių, iš Liepojos uosto paėmė konteinerius su cheminiais ginklais ir branduolinėmis atliekomis ir juos paskandino Baltijos jūroje netoli Gotlando salos. Pranešama, kad apie tai buvo informuota Švedijos vyriausybė, tačiau šis faktas buvo laikomas paslaptyje... Rusijos pusė šį faktą neigia, o Latvijos gynybos ministerija leidžia manyti, kad kai kurie konteineriai su kariniu turiniu galėjo būti paskandinti kariuomenės išvedimo metu, nors konkrečių faktų apie tai nėra... Laikas parodys, ar kas nors bandys patikrinti šią informaciją ir kas su visa tai nutiks. Tačiau kartkartėmis viso Baltijos jūros regiono žiniasklaidoje iškyla klausimas apie Baltijos jūroje paskandintus ginklus ir pastarųjų dviejų pasaulinių karų pasekmes bei jų palikimą.

Beveik kiekvienais metais Baltijos jūroje vykdomos didelio masto minų šalinimo operacijos, nes jūra buvo smarkiai užminuota tiek Pirmojo, tiek Antrojo pasaulinių karų metu. Randamos ir likviduojamos Rusijoje pagamintos inkarinės minos M-08, M-12, KB, Vokietijoje įrengtos magnetinės dugno minos LMB, Vokietijoje ir Rusijoje pagamintos torpedos ir kiti panašūs lobiai. Net 1908 ir 1912 metais pagamintos jūrinės minos vis dar pavojingos, su kuriomis žvejai vis dar susiduria ir kurios dažnai randamos šalia laivybos kelių, net Irbės sąsiauryje. Ekspertų skaičiavimais, jūroje vis dar gali būti apie 28 000 minų ir sprogstamųjų objektų, o apie 15 000 iš jų yra tiesioginėje laivybos kelių aplinkoje Irbės sąsiauryje.

Tačiau pavojingų radinių gali pasitaikyti ne tik toli nuo pakrantės, bet ir uosto akvatorijoje. Pavyzdžiui, Liepojos uosto akvatorijoje rasta ne viena minosvaidžio sviedinio ir sprogstamojo objekto sviedinys, liudijantis apie čia kadaise vykusius mūšius. Tačiau tai dar ne viskas. Po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje buvo išmestas didžiulis kiekis cheminių ginklų – apie 40 000 tonų. Tarp jų buvo iprito dujų, nervinių dujų tabūno, dusinančių dujų fosgeno ir arseno turinčių junginių. Po karo šie cheminiai šaudmenys dideliais kiekiais buvo išmesti netoli Danijos Bornholmo salos, netoli Švedijos Gotlando salos ir apie 100 kilometrų į vakarus nuo Liepojos. Labiausiai tikėtina, kad jie buvo išvežti tiesiai iš Liepojos uosto, o dalis šaudmenų buvo išmesta nenuvežus į šias sąvartynus ir gana nedideliame gylyje (tik 20 metrų!). Įtariama, kad šaudmenys, kurie vėliau buvo užkasti medinėse dėžėse, laikui bėgant buvo veikiami srovių ir dabar galbūt išsibarstę neįsivaizduojamai dideliuose plotuose.

Nuomonės apie šios amunicijos pavojų yra gana prieštaringos. Viena vertus, kyla pavojaus signalas, o žiniasklaida rašo apie šprotus iprito dujų drebučiuose, tačiau, kita vertus, prieš trisdešimt metų Danijos sąsiauryje paleisti užtaisai buvo surūdiję ir tušti, jokios taršos netoliese neaptikta, ir manoma, kad kenksmingos dujos fosgenas ir tabunas laikui bėgant suiro. Kitas dalykas – ipritas, kuris, kaip manoma, užšąla apatiniuose vandens sluoksniuose, esant artimai nuliui temperatūrai, tokioje sankaupos būsenoje yra nekenksmingas ir negali plūduriuoti. Tačiau jau dešimtojo dešimtmečio pradžioje Liepojos pusės žvejai ne kartą ištraukė tokias kovines galvutes su iprito dujomis tinkluose, kurios sukėlė didelių sveikatos problemų, nes ipritas sušilo ir saulės šviesoje bei šiltoje oro temperatūroje greitai atgavo savo toksines savybes. Pirmieji panašūs atvejai buvo užfiksuoti dar šeštajame dešimtmetyje, ir laikui bėgant žvejai išmoko vengti pavojingų zonų. Tačiau kiek iš tikrųjų nuo Liepojos uosto yra cheminio ginklo medžiagos, galime tik spėlioti.

Nepamirškime, kad Kuršo katile pačiu paskutiniu karo momentu vyko sunkūs mūšiai, buvo sutelktos didelės priešpriešos ir ginkluotė. Staiga Klaipėdos paplūdimyje rastas cheminio ginklo užtaisas, papuoštas vokišku užrašu „Yperit“, „,,,“, gali būti rimtas įspėjimas. Taigi kaukole papuoštame užtaise buvo iprito dujų. Žmonės buvo skubiai evakuoti iš paplūdimio, tačiau užtaisas jokios žalos nepadarė. Po šio incidento Lietuva, kaip pranešama, sukėlė tarptautinį triukšmą dėl jūroje išmestų karo medžiagų, tačiau skandalas pamažu rimsta ir tyliai rimsta. Viena vertus, manoma, kad dėl šių cheminių užtaisų Baltijos jūra gali tapti negyva jūra ir kad visa joje esanti gyvybė gali žūti, kad nuodingos medžiagos gali sukelti gyvybės formų mutacijas ir kad laikui bėgant gali nukentėti ir žmonės. Švedijoje kai kurie mokslininkai išreiškė nuomonę, kad pastaraisiais dešimtmečiais Baltijos jūros šalyse pastebimai padaugėjo vėžiu sergančių pacientų, ir jie mano, kad tai lemia jūroje išmestos cheminės kovos medžiagos, kurios pamažu prasiskverbia į aplinką ir patenka į orą. Vieni mano, kad Baltijos jūrai gresia dar vieno Černobylio likimas, kiti mano, kad pavojus yra gerokai pervertintas, todėl apsimeta nematantys šios problemos.