Maištas karo laive "STOROZHEVOYA"

storoževoj.jpeg
„Storoževoj“, „bolšoj protivolodočnij korabļ“ arba didelis priešvandeninis laivas

1975 m. lapkričio 8 d., kaip ir įprasta SSRS, Rygoje vėl įvyko didelis bolševikų revoliucijos metinių minėjimas. Niekas, net ir baisiausiuose košmaruose, negalėjo įsivaizduoti, kad 58-osios revoliucijos metinės į Latvijos ir SSRS istoriją įeis kaip kažkas precedento neturinčio ir neregėto – maištas dideliame kovos su povandeniniais laivais laive „Storoževoj“. 15 metų SSRS neigė, kad laive būtų kilęs maištas.

Kaip įprasta tokiose šventėse, SSRS karinio jūrų laivyno karo laivai ir povandeniniai laivai buvo išleidę inkarą Dauguvoje netoli Rygos pilies. Vienas iš jų – „Storoževoj“, „bolšoj protivolodočnyj korabl“ arba didelis kovos su povandeniniais laivais laivas. Taigi 36 metų zampolitas (vado pavaduotojas politiniam darbui) arba trečio rango kapitonas Michailas Sablinas nusprendžia pradėti revoliuciją ir tapti jos vadu, su visu laivu nuplaukti į revoliucijos lopšį – Petrogradą ar Leningradą – ir įžiebti naujos revoliucijos ugnį tarp masių. Jis atrodo esąs užkietėjęs idealistas, atidžiai išstudijavęs visus marksizmo-leninizmo klasikų kūrinius ir gebantis juos tiksliai ir preciziškai pacituoti, kai to reikia. Sablinas įsitikinęs, kad Komunistų partijos generalinis sekretorius Brežnevas ir jo klika išdavė revoliucijos ir komunizmo idealus, visiškai sugedę ir veda šalį į bedugnę. Ir todėl tik nauja revoliucija gali išgelbėti šalį, ir kažkas turi ją pradėti ir jai vadovauti.
Sablinui pavyksta įtikinti dalį laivo įgulos savo idėjos teisingumu, tačiau laivo kapitonas ir kai kurie pareigūnai, kurie nenori dalyvauti šiame įvykyje ir nerodo jokio aktyvaus pasipriešinimo, yra užrakinami atskiruose laivo kambariuose.
1975 m. lapkričio 8 d. Sablinas kreipiasi į laivo įgulą ir kviečia juos pakelti inkarą ir išplaukti į Leningradą, link naujos ir gražios ateities. Kadangi jis pelnė laivo įgulos pagarbą ir pasitikėjimą, jam pavyksta, nors ir ne be kruopštaus pasiruošimo. Vienam iš karininkų pavyksta pabėgti ir nusileisti į netoliese esantį povandeninį laivą, naudojant vieną iš laivo virvių, kur jis sukelia aliarmą dėl maišto laive. Iš pradžių niekas nenori tikėti kažkuo tokiu fantastišku...
„Storoževoj“ pakelia inkarą ir, be locmano, vadovaujamas Sablino, plaukia Dauguva ir, praplaukęs pro Dauguvos švyturį, visu greičiu plaukia Kolkos kyšulio ir Irbės sąsiaurio kryptimi. Kol krante suveikia signalizacija ir skubiai pranešama apie Maskvą, laivas, apšviestas tik maskuojamosiomis šviesomis, skuba link atvirų Baltijos jūros vandenų. Netrukus jį pradeda vytis kiti karinio jūrų laivyno laivai, iš Rumbulos oro uosto kyla bombonešiai, o pats generalinis sekretorius Brežnevas duoda įsakymą iš Maskvos – subombarduoti ir paskandinti laivą!
Irbės sąsiaurio rajoną gaubia tirštas rūkas, kuris laikinai išgelbėja „Storoževą“. Dėl rūko lėktuvas persekiotojus palaiko bėgliais ir aptinka klaidingą šaudymą, tačiau nesusipratimas išaiškinamas ir persekiojimas tęsiamas visu pajėgumu.
Ten dislokuoti atakos lėktuvai pakeliami į orą iš Tukumo aerodromo, nes įtariama, kad ore esantys pilotai nesupranta, kodėl reikia bombarduoti saviškius, ir nepaaiškinamai dvejoja, nenorėdami vykdyti įsakymo. Atakos lėktuvams įsakoma sugadinti bėgantio laivo vairo mechanizmą, kad jį sustabdytų. Metamos bombos, viena iš jų pataiko į vairo mechanizmą ir laivas nebegali tęsti pabėgimo... jį perima desantininkai.
Tokia grandiozinė karinė veikla kone Baltijos jūros viduryje sukelia paniką Švedijos karinėje stebėjimo stotyje Faro saloje netoli Gotlando. Jie apstulbę ir jau tikisi karinio smūgio, matydami jų kryptimi artėjančią karo laivų eskadrilę, lydimą rimtų aviacijos pajėgų. Tačiau sustabdžius bėgantį laivą, viskas nurimsta, švedai gali nusivalyti baimės prakaitą....
Suimto laivo įgula išvežama į Rygą tardymui, kur ją apdoroja KGB, tačiau pagrindinis maištininkas Sablinas dvi savaites laikomas Karostos sargybos namuose kita pavarde, išvežamas į Maskvą ir uždaromas Lefortovo kalėjime. Ten jam pateikiami kaltinimai dėl išdavystės, noro pabėgti su visu laivu į Švediją ir kitų nuodėmių. Jis nuteisiamas ir sušaudomas, net jo šeima iki šiol nežino, kur yra jo kapas.
„Storoževoy“ įgula buvo nubausta ir išformuota. Tačiau pasklidus gandams, kad laive nutiko kažkas blogo, „Storoževoy“, siekdamas apgauti užsieniečius, demonstratyviai plaukiojo šiauriniais Baltijos jūros krantais, visiems demonstruodamas, kad viskas tvarkoje. SSRS 15 metų atkakliai neigė, kad laive kilo maištas.

Užsienio karinėje klasifikacijoje „Storoževoj“ vadinama „Krivak“ klasės fregata.
Jo ilgis yra 123 metrai, plotis - 14 m, o grimzlė - 7 m.
Laivo greitis yra 32 mazgai, o jį į priekį varo 4 dujų turbininiai varikliai.
Įgula – 180 jūreivių.
Ginkluotė apima raketų sistemas, artileriją, torpedas ir minas.

Pasakotojas: Normunds Smaļinskis; Šią istoriją užrašė: Valdis Kuzmins, Jana Kalve
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

GDJangs & N.Breidens "Storoževoj. Dumpis uz PSRS karakuģa 1975.gadā Rīgā,"/ Atēna, 2006 m.
Interneto šaltinis: www.nirejs.lv

Valerijus Michailovičius Sablinas - „Kad jie prisimintų“ (chtoby-pomnili.net)

„Tie, kurie bandys mus sustabdyti, bus Tėvynės išdavikai.“ www.saint-juste.narod.ru/Sablin_after.html

„Noslēpumainā Karosta“, J.Raķis, A.Remess

Mikhail1_nedolgodosmerti.jpeg
sablin_5.jpg

Jūsų komentarai

Vadinamoji Zampolita buvo vadinama Valerijumi. Jis buvo trečias iš trijų vaikų jūreivių šeimoje.

A. Šiškovs
2022-04-26 05:38:09

Pats tarnavau SSRS armijoje laive 1973-1976 m. Jau minėtoje „Storoževoje“ tuo metu tarnavo man žinomas vaikinas Aivaras Preinbergas. Pusmetį kartu su juo ir dar keliais iš Latvijos tarnavome Liepojos „mokykloje“. Jis puikiai žino, kas tuo metu atsitiko ir kaip viskas įvyko. Tik gaila, kad kuriant įvairius leidinius ir filmą su juo niekas apie tai nekalbėjo. Šiuo metu gyvena Viļāni mieste. Rekomenduoju pasiklausyti jo prisiminimų.

Aivars Alksnis
2024-04-25 13:34:23

Susijusios vietos

Rumbulos oro bazė

Įsikūręs Rygos pietryčiuose, Rumbuloje, tarp Maskavas gatvės ir Dauguvos upės.

Rumbuloje buvo Sovietų armijos karinių oro pajėgų bazė ir civilinis oro uostas šalia pagrindinio Rygos oro uosto Spilvėje. Abu oro uostai egzistavo iki Rygos oro uosto atidarymo. Prieš Antrąjį pasaulinį karą ir Latvijos okupaciją Rumbuloje buvo Latvijos armijos aviacijos pulko aerodromas.

Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjunga pradėjo gaminti reaktyvinius orlaivius, kuriems reikėjo ilgesnių ir lygesnių kilimo ir tūpimo takų. Seni aerodromai buvo plečiami ir statomi nauji. Besikeičiančios oro sąlygos Baltijos šalyse ir trumpas pirmųjų reaktyvinių lėktuvų skrydžio laikas buvo daugelio atsarginių aerodromų sukūrimo priežastis. Reaktyvinių lėktuvų triukšmas sukėlė Rygos gyventojų nepasitenkinimą, nes karinis aerodromas buvo per arti gyvenamųjų rajonų ir galėjo sukelti pavojingas situacijas. 1973 m. jis buvo uždarytas, o jo vietoje pastatytas Lielvārdės aerodromas, į kurį buvo perkelti koviniai lėktuvai. Netrukus prieš uždarymą kilo tarptautinis skandalas. Ten buvo sumuštas JAV oro pajėgų karininkas, kuris buvo vienas iš karinių atašė Maskvoje. Įtariama, kad jį užpuolė 14–20 oro uosto darbuotojų, įtarusių, kad aerodromas yra fotografuojamas.

Šiandien galite aplankyti apleistą aerodromo teritoriją.