„Taiga“ tremtyje – žurnalistika prieš režimą

„Tremtis. Pirmoji tremties vasara. Mūsų visa šeima buvo ištremta. Mano klasės draugas Juozas Balčiūnas taip pat ten atsidūrė. Mes buvome abiturientai tuo metu – mums buvo 19 metų. Mano draugas dar net metais buvo vyresnis. Abiturientai – be teisių, be turto kažkur miške... Kažkaip susitikome, pasikalbėjome tarpusavyje, kaip kuriam sekasi. Ir pagalvojome, gal ir mes čionais ką nors galime nuveikti?.. Kad žmonėms linksmiau, įdomiau būtų – nusprendėme, kad reikėtų kokių anekdotų, pasakų parašyti. Toje gyvenvietėje buvo daug ištremtų šeimų, vaikų. Visokių žmonių ten būta. Iš viso išleidom 5 laikraščio numerius“.

Vytenis Rimkus gimė ir mokėsi Šiauliuose. 1949 m. kartu su visa šeima buvo ištremtas į Irkutsko sritį (Sibiras), būdamas 19 metų. Tremtyje aktyviai įsitraukė į savarankišką kultūrinę veiklą – kartu su klasės draugu Juozu Balčiūnu leido pogrindinį ranka rašytą laikraštį „Taiga“. Buvo išleisti penki vienetiniai numeriai, kuriuose buvo skelbiami anekdotai, pasakos, iliustracijos ir eilėraščiai. Rimkus daugumą tekstų ir piešinių kūrė pats. Laikraštis buvo platinamas tarp tremtinių – daugiausia jaunimo ir šeimų.

Ši veikla buvo vertinama kaip antisovietinė propaganda. 1951 m. sovietų saugumo struktūros atliko kratą, kurios metu buvo paimti laikraščių originalai ir kiti kūrybiniai darbai. Remiantis šiais įkalčiais, Rimkus buvo suimtas, tardytas ir Rytų Sibiro geležinkelio teismo nuteistas mirties bausme. Bausmė vėliau buvo pakeista į 25 metus laisvės atėmimo. Lageryje Rimkus praleido penkerius metus, iš jų dalį – po Stalino mirties – amnestijos pagrindu. 1958 m. Vytenis Rimkus grįžo į Lietuvą.