Tomo parapija sunaikinta per Pirmąjį pasaulinį karą

Tomės parapija yra labiausiai nukentėjusi Latvijos parapija, nusileidžianti tik Daugmalės parapijai su garsiąja Mirties sala. Kai vokiečiai užėmė kairįjį Dauguvos krantą, rusai artilerijos ugnimi sunaikino beveik visus parapijos pastatus. Gyventojai buvo mobilizuoti, pabėgo į Rusiją arba vokiečių evakuoti į Vecmuižius ir kitas Kuržemės vietoves. Daugelis žuvo karo metu; apie šimtas parapijos gyventojų nesulaukė Latvijos valstybės sukūrimo. Fronto linija čia išsilaikė daugiau nei dvejus metus, o vokiečiai ją buvo ypač stipriai įtvirtinę. Pirmoji įtvirtinimų linija ėjo pačiu Dauguvos krantu ir buvo iš dalies iškasta dolomito uolienose. Vienoje vietoje vis dar išlikęs nebaigtas iškastas griovys, maždaug 4–5 m gylio, ir jų yra daug. Savininkai, kurių namai yra pačiame krante, iš pradžių nežinojo, nuo kurio galo pradėti valymo darbus. Kai kurie net norėjo viską mesti ir persikelti į kitą vietą. Tačiau, padedant vyriausybei, didžiausi sunkumai buvo įveikti, ir dabar iš pirmosios sulaikymo linijos beveik nieko nematyti. Vėlesnės sulaikymo linijos, kurios daugiausia yra miške, yra daug geriau išsilaikiusios. Net ir dabar galima pamatyti daug karo paliktų vietų – apkasus, žemines, geležinkelio pylimus, lentų kelius, artilerijos pylimus, telefono ir galbūt elektros apšvietimo stulpus, nes net pirmosios sulaikymo linijos buvo aprūpintos elektra. Tada galima pamatyti stebėjimo postus, įrengtus aukščiausiuose medžiuose, masines kapavietes, kurioms praėjusį rudenį buvo pastatytas paminklas didelių betoninių blokų pavidalu su iškaltais žuvusiųjų vardais. Išliko dar didesnis paminklas, sukurtas kareivio menininko. Dar visai neseniai Tomės parapijos teritorijoje buvo galima rasti nesprogusių rusiškų artilerijos sviedinių. (...)

Reikėtų pažymėti, kad plačiausiame ruože beveik nebuvo pastatų. Artimiausiose, nepažeistose vietose nuo fronto skyrė plati miško juosta. Todėl kariai buvo įsikūrę apkasuose, o jų buvo daug, regis, šimtai. Vienoje vietoje viduje buvo įrengta bažnyčia. Visi šie apkasai dabar be išimties sunaikinti, viskas, kas vertinga, išvežta, o tai, kas buvo apleista, panaudota savo reikmėms. (...)

Didžioji dauguma pastatų buvo pastatyti po karo. Iš ikikarinio laikotarpio parapijoje iš viso išliko 4 mediniai gyvenamieji pastatai. Trys pastatai buvo Pakulių Siliši rajone, maždaug už 6 km nuo Dauguvos. Anksčiau jie iš tikrųjų priklausė ne Tomei, o Vecmuižos parapijai. Vienintelis tikras gyvenamasis pastatas, stebuklingai išlikęs Tomės parapijoje, sakoma, yra mažiausiai 70 metų senumo. Tuomet kitame ūkyje buvo išsaugotas vienas seno gyvenamojo namo galas. Be to, naujam pastatui panaudoti 5 mūrinių pastatų griuvėsiai. (...)

Tomės parapija karo metu nukentėjo ne tik materialiai. Labai didelė spraga susidarė ir gyventojų sudėtyje. Kaip minėta, karo metu žuvo apie 100 parapijos gyventojų. Jie žuvo tiek mūšio laukuose, tiek bėgdami. Žinoma, ši aplinkybė turėjo didelę įtaką gyventojų sudėčiai. Tokiomis aplinkybėmis ypač nukentėjo tam tikros gyventojų grupės (šauktinio amžiaus vyrai, vaikai ir kai kurie pagyvenę ligoniai). Tačiau atsižvelgiant į didelį į Tomę atvykstančių naujų gyventojų, ypač jaunų ūkininkų, skaičių, karo metu susidariusias spragas daugiau ar mažiau pavyko išlyginti.