Tomo parapija sunaikinta per Pirmąjį pasaulinį karą

Tomės parapija yra labiausiai nukentėjusi Latvijos parapija, antra po Daugmalės parapijos su garsiąja Mirties sala. Vokiečiams užėmus kairįjį Dauguvos krantą, rusai artilerijos ugnimi sunaikino beveik visus parapijos pastatus. Gyventojai buvo arba mobilizuoti, arba pabėgo į Rusiją, arba vokiečių evakuoti į Vecmuižį ir kitas Kuršo vietoves. Daugelis žuvo karo metu; Apie šimtas parapijos gyventojų nesulaukė Latvijos valstybės sukūrimo. Fronto linija čia laikėsi daugiau nei dvejus metus, o vokiečiai ją buvo ypač stipriai įtvirtinę. Pirmoji sulaikymo linija ėjo pačiais Dauguvos upės krantais ir buvo iš dalies iškirsta dolomito uolose. Vienoje vietoje išlikusi nebaigta statyti šarvuota duobė, iškasta apie 4–5 m gylyje, o jų yra daug. Savininkai, kurių namai stovi prie pat kranto, iš pradžių nežinojo, nuo ko pradėti valymo darbus. Kai kurie netgi norėjo viską palikti ir persikelti į kitą vietą. Tačiau vyriausybės remiami didžiausi sunkumai buvo įveikti, ir dabar iš pirmosios sulaikymo linijos beveik nieko nematyti. Vėlesnės sulaikymo linijos, daugiausia esančios miške, yra daug geriau išsaugotos. Net ir dabar galima pamatyti daug karo paliktų vietų – apkasus, žemines, geležinkelio pylimus, lentų kelius, artilerijos pylimus, telefonus ir galbūt net elektros apšvietimo stulpus, nes net pirmosios kalėjimų linijos buvo aprūpintos elektra. Tada matote stebėjimo postus, pastatytus aukščiausiuose medžiuose, masinius kapus, kuriems praėjusį rudenį buvo pastatytas paminklas didelių betoninių blokų pavidalu su juose iškaltais žuvusiųjų vardais. Net didesnis paminklas vis dar išlikęs, jį sukūrė kareivis menininkas. Dar visai neseniai Tomės parapijos teritorijoje buvo galima rasti nesprogusių rusiškų artilerijos sviedinių. (...)

Reikėtų pažymėti, kad platesnėje teritorijoje beveik nebuvo pastatų. Netoliese esančias, nepaliestas teritorijas nuo fronto skyrė plati miškų juosta. Todėl kariai buvo įsikūrę apkasuose, ir jų buvo labai daug, regis, keli šimtai. Vienoje vietoje viduje buvo pastatyta bažnyčia. Visi šie apkasai dabar be išimties sunaikinti, viskas, kas vertinga, išvežta, o palikti daiktai panaudoti savo reikmėms. (...)

Didžioji dauguma pastatų buvo pastatyti po karo. Nuo užtvarinės sienos laikų parapijoje išlikę iš viso 4 mediniai gyvenamieji pastatai. Trys pastatai buvo Pakulių Silīšių rajone, apie 6 km nuo Dauguvos. Anksčiau jie iš tikrųjų priklausė ne Tomei, o Vecmuižos parapijai. Sakoma, kad vieninteliam stebuklingai išsilaikiusiam gyvenamajam pastatui Tomės parapijoje yra mažiausiai 70 metų. Tada kitame ūkyje buvo išsaugotas vienas seno gyvenamojo pastato galas. Be to, 5 akmeninių pastatų griuvėsiai buvo panaudoti naujoms statyboms. (...)

Tomo parapija karo metu nukentėjo ne tik materialiai. Taip pat buvo padarytas labai didelis atotrūkis gyventojų sudėtyje. Kaip minėta, karo metu žuvo apie 100 parapijos gyventojų. Jie krito ir mūšio laukuose, ir kaip pabėgėliai. Žinoma, ši aplinkybė turėjo turėti didelę įtaką gyventojų sudėčiai. Tokiomis aplinkybėmis ypač nukentėjo tam tikros gyventojų grupės (šauktinio amžiaus vyrai, vaikai ir kai kurie pagyvenę bei sergantys žmonės). Tačiau atsižvelgiant į didelį į Tomę atsikrausčiusių naujų gyventojų, ypač jaunų ūkininkų, skaičių, karo metu likusias spragas daugiau ar mažiau pavyko užpildyti.