Sklindžiai su "Neptūnu": MGB nuodai partizanams
1955 metais Žemaitijos partizanai tapo sovietų MGB agento klastingos operacijos aukomis - specialiais preparatais užnuodyti sklindžiai su medumi turėjo pražudyti laisvės kovotojus.
1949 metais MGB pradėjo naudoti specialias priemones - migdomuosius preparatus, kodinius pavadinimus "Neptūn 12", "Neptūn 22", "Neptūn 80", kuriuos maišydavo į alkoholį ar maistą.
Tragiškas įvykis nutiko 1955 metais Žemaitijoje. Partizanų rėmėjas, o iš tiesų MGB agentas Adolfas Šliažas iš Laumakių kaimo pavaišino tris partizanus - Steponą Erstikį-Patašoną, Kostą Liuberskį-Žvainių ir Julių Adomaitį-Erdvilą - sklindžiais su medumi, į kuriuos buvo įmaišyta MGB nuodų. Net pats agentas, paragavęs užnuodytų sklindžių, atsidūrė Meškuičių ligoninėje.
Nepaisydamas savo būklės, Julius Adomaitis-Erdvilas, suvalgęs tik vieną sklindį, gelbėjo draugus: "vilko mišku tolyn nuo pavojingos vietos netekusius sąmonės savo kovos brolius, kol jį patį apleido jėgos." Nuodų poveikis buvo siaubingas - partizanai aptemusia sąmone ilgai klaidžiojo miškais. Saugumiečiai tuomet partizanų nesurado, tik surinko jų išmėtytus daiktus: šovinius, užrašus, spaudą ir Erdvilo dienoraštį.
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Žvelgaičio rinktinės štabo bunkeris
Bunkeris stovi Gulbinų miške.
Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinė - Šiaurės Lietuvos partizanų junginys, priklausęs Prisikėlimo apygardai, 1948 04–1952 05 kovojęs prieš sovietinę okupaciją. Rinktinė veikė Joniškio apskrityje, dalyje Šiaulių ir Mažeikių apskričių.
Žvelgaičio rinktinė turėjo slėptuvę Gulbinų miške, kurią 1952 m. kovo 19 d. aptiko MGB vidaus apsaugos būrio kareiviai. Tuo metu bunkeryje buvo 5 Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės štabo partizanai, iš kurių 3 - Boleslovas Kriščiūnas-Puntukas (rinktinės vadas), Izidorius Miškūnas-Barzda (rinktinės štabo viršininkas) ir Stasys Šepkus-Šernas (rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas) žuvo.
Paskutiniai Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės partizanai Steponas Erstikis-Patašonas, Konstantinas Liuberskis-Žvainys ir Julius Adomaitis-Erdvilas 1952–1956 m. leido laikraštį „Partizanų šūviams aidint“, 1956–1957 – „Partizanų šūvių aidas“.
1998 m. bunkeris buvo atstatytas, jame įrengta memorialinė lentelė, o netoli bunkerio pastatytas atminimo kryžius, kurio autorius tautodailininkas A. Ganusauskas.
Joniškio istorijos ir kultūros muziejus
Joniškio istorijos ir kultūros muziejus yra įsikūręs Joniškio miesto centre. Muziejus veikia nuo 1989 metų, jame pristatomos ekspozicijos, reprezentuojančios krašto istorijos ir archeologijos vertybes, etninės kultūros ir sakralinio meno paveldą.
Istoriko ir muziejininko, partizaninio judėjimo tyrinėtojo Dariaus Vičo iniciatyva muziejuje buvo įrengta Joniškio krašto partizanams skirta ekspozicija. Atskiroje patalpoje pristatomos už Lietuvos laisvę kovojusių partizanų asmenybės bei jų kova su sovietų okupacine valdžia.
Ekspozicijoje pristatoma autentiška spausdinimo mašinėlė “Olympia“, tarnavusi paskutiniems Joniškio krašto partizanams Kostui Liuberskiui-Žvainiui ir Steponui Erstikiui-Patašonui: ja buvo spausdinami partizanų periodinio leidinio „Partizanų šūvių aidas“ numeriai. “Partizanų šūvių aidas” - pogrindinis laikraštis, leistas 1952–1957 m. Juozapavičiaus tėvūnijos teritorijoje (Akmenės, Joniškio, Žagarės ir Kuršėnų rajonų paribiuose). Tai – vėliausiai ėjęs partizanų periodinis leidinys.
Spausdinimo mašinėlė pritaikyta interaktyviam pažinimui – spaudžiant jos klavišus, lankytojas pamato nuotraukas ir išgirsta partizaninio pasipriešinimo istorijas. Eksponuojamas radijo imtuvas taip pat leidžia pasiklausyti partizanų kūrybos dainų.
