Paskutinė poeto kelionė
1944 m. spalio 7 d., tą pačią dieną, kai vyko Sedos kautynės, tragiškai žuvo jaunas poetas Vytautas Mačernis, bandęs pasitraukti į Vakarus.
: "Spalio 7 d. rytą poetas Vytautas Mačernis atėjo pas šių eilučių autorių. Aptarėme padėtį, nusprendėme pasitraukti į Vakarus," - prisimena Paulius Jurkus. Poetas išėjo atgal į savo tėviškę Šarnelės kaime pasiruošti kelionei.
Kelias nebuvo ilgas - vos 4 kilometrai, tačiau pasiruošimas užtruko: reikėjo susirasti arklį, pasikinkyti. "Kol susirengė, susirado arklį, pasikinkė, praėjo keletas valandų. Jau ir popietė, o draugas vis neatvažiuoja," - pasakoja Jurkus.
Pagaliau Mačernis išvažiavo, bet pirma pasuko į Žemaičių Kalvarijos miestelį, galbūt norėdamas aplankyti paštą. Paskui apsisuko ir važiavo pro kapines. Už kapinių stovi trys Kryžiaus kelių koplyčios. Prie antros koplyčios - "Veronika nušluosto Kristaus veidą" - nuo Sedos kelio atūžė sviedinys ir sprogo čia pat prie Barstyčių kelio darže.
"Sviedinio skeveldra zvimbdama lėkė per kelią ir pataikė į važiuojantį poetą Vytautą Mačernį. Pataikė jam iš užpakalio į galvą. Skeveldra išėjo per galvą ir per akį, nutrenkdama nuo nosies akinius. Poetas buvo nukautas vietoje."
Sužeistas arklys dar įstengė įtraukti vežimėlį į autoriaus kiemą, sustojo prie namo galo ir ten baigė savo kelionę.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Vytauto Mačernio gimtinės takas
Šarnelės kaime, Plungės rajone, lietuvių poeto Vytauto Mačernio gimtinėje įrengtas poeto gimtinės takas. Eidami šiuo 545 m ilgio taku pasieksite poeto kapą. Poetas žuvo 1944 m. spalio 7 d. Sedos mūšio metu, kai jam į galvą atsitiktinai pataikė artilerijos sviedinio skeveldra. Po mirties poeto artimieji grąžino žuvusįjį atgal į Šarnelę, kad šis būtų palaidotas gimtinėje.
Eidami V. Mačernio pėsčiųjų taku, nepraleiskite šalia esančio Kerpauskų šaltinio ir informacinio stendo. Šis šaltinis mena svarbų istorinį laikotarpį - žydų tautos genocidą Antrojo pasaulinio karo metais. Kerpauskų šaltinis yra prie tako, vedančio nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki poeto kapo. Juozo ir Adolfinos Kerpauskų šeima Antrojo pasaulinio karo metais žydus slėpė požeminiuose bunkeriuose, įrengtuose nedidelės kalvos papėdėje šalia šaltinio ir žemiau esančioje sodyboje. Trejus su puse metų šeima rūpinosi keliomis žydų šeimomis - iš viso 16 žmonių - ir saugojo jas nuo sunaikinimo. Sovietmečiu Adolfina ir Juozas Kerpauskai bei jų vaikai Bronė ir Tomas buvo ištremti į Sibirą. Juozas Kerpauskas 1992 m. ir Adolfina Kerpauskienė 2009 m. apdovanoti Gelbėjimo kryžiaus apdovanojimais.
Paminklas žuvusiems Sedos kautynėse
Paminklas žuvusiems Sedos kautynėse stovi pačiame Sedos miestelyje, šalia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios. Šis paminklas atidengtas 1999 m. rugpjūčio 1 d. Paminklo autorius - skulptorius Osvaldas Neniškis. Paminklas skirtas Tėvynės apsaugos rinktinės karių, žuvusių 1944-ųjų spalio 7 d. vykusiose Sedos kautynėse, atminimui.
Sedos kautynės – 1944 m. spalio 7 d. įvykęs Lietuvos Tėvynės apsaugos rinktinės dalinių ginkluotas susidūrimas su SSRS kariuomene.
1944 m. pirmoje pusėje Vokietijos okupacinė valdžia Lietuvoje panaikino generolo Povilo Plechavičiaus vadovaujamą Vietinę rinktinę, tačiau, situacijai fronte blogėjant, ji turėjo atsižvelgti į lietuvių siekį kurti savarankiškus karinius dalinius kovai su puolančia sovietų kariuomene. Liepos mėnesį visi Viekšnių valsčiuje ir Mažeikių apskrityje veikiantys lietuvių kovos daliniai buvo sujungti į vadinamąją Tėvynės apsaugos rinktinę, kuri buvo pavaldi vokiečių kariuomenei. Ji turėjo ginti fronto barą prie Sedos, SSRS kariuomenei žengiant Klaipėdos kryptimi.
Rudeniui artėjant, Seda buvo parengta žiedinei gynybai: didžioji dalis Tėvynės apsaugos rinktinės pajėgų išsidėstė į rytus ir šiaurę nuo Sedos, vienas ne visai sukomplektuotas batalionas – prie Barstyčių, vakarų pusėje.
SSRS kariuomenės daliniai, pradėję Klaipėdos operaciją, 1944 m. spalio pradžioje pasiekė Sedos apylinkes. Spalio 7 d. rytą Tėvynės apsaugos rinktinės ginamas Sedos prieigas puolė keliasdešimt sovietinių tankų, paskui juos – šaulių divizija. Sedos kautynėse kovėsi tik liepos mėnesį į karinį junginį, pavadintą Tėvynės apsaugos rinktine, susibūrę apie 6000 savanorių, tarp jų – 112 karininkų, iš kurių 5 turėjo pulkininko laipsnį.
Kautynių vieta nėra pažymėta, tačiau galima apžiūrėti paminklą skirtą žuvusiems Sedos kautynėse.
