Skandalingas Laisvės paminklas
XX a. 3 deš. pabaigoje Plungėje pastatytas Laisvės paminklas sukėlė skandalą religingoje bendruomenėje dėl apnuogintos moters figūros, kuri turėjo simbolizuoti Laisvę, bet tapo nesibaigiančių ginčų objektu – tiek etikos, tiek kokybės klausimais.
Balta, gipsinė, 3 metrų aukščio sparnuotos moters su kardu ir vainiku rankose skulptūra iškilo ant 18 metrų aukščio postamento, o 1932 m. “Dienos Naujienose” rašė: "Pereitą rudenį dalinai buvo baigtas statyti nepriklausomybės paminklas 18 mtr. aukštumo: (gal dėl per didelio aukštumo pakrypo į vieną šoną). [...] Savo laiku dėl šio paminklo buvo kilę daug ginčų, nes statula vaizdavo nuogą moterį. Pasipriešinus dešiniosioms organizacijoms – statula apvilkta rūbu."
Laikraštis “Žemaičių prietelius” 1932 m. pranešė, kad paminklas kainavo apie 8000 litų, tačiau tai neapsaugojo jo nuo statybinio broko. “Rudenį kilus darganotam orui Laisvės'ranka su kardu nukrito. Po kiek laiko nubyrėjo ir visi herbai” - rašė “Dienos Naujienos”.
Kaip paaiškėjo iš "Žemaičio" laikraščio 1931 m. pranešimo, paminklą kūrė savamokslis meistras Kleinauskis, kurį rietaviškiai, o vėliau ir plungiškiai, pasirinko dėl neaukštos kainos. “Tokio pat likimo sulaukė ir Rietavo paminklas, nes dailės darbus dirbo tas pats savamokslis dailininkas” - rašė to meto spauda.
Paminklo šonuose buvo išdėstyti Vytauto Didžiojo, Žemaitijos ir Plungės herbai. "Žemaičių prietelius" (1932 m.) mini, kad būta ir Vytauto Didžiojo ženklo, žvelgiant į paminklą iš Babrungo slėnio pusės.
Pasakojama, kad prezidentas Antanas Smetona, lankydamasis Plungėje, priėjęs prie paminklo greitai apsisuko ir nuėjo prie šv. Florijono skulptūros. 1936 metais kontroversiška Laisvės statula buvo nuimta, o sovietmečiu paminklas visiškai nugriautas. 1992 metais paminklas buvo atstatytas.
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Laisvės paminklas Plungėje
Laisvės paminklas Plungės miesto Laisvės alėjoje pradėtas statyti apie 1928 m. dailininko Kleinauskio švenčiant Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės paskelbimo dešimtąsias metines. Projektas buvo užbaigtas 1931 m. ir pripažintas aukščiausiu (18 m) Žemaitijoje Laisvės paminklu.
Paminklo idėja netenkino katalikiškos miesto bendruomenės, mat pagrindinė paminklo figūra – sparnuoto angelo su kardu ir vainiku rankose gipsinė skulptūra – atrodė pernelyg vulgari ir apnuoginta. Dėl šitos priežasties buvo pasipriešinta pirminei minčiai Laisvės paminklą statyti priešais bažnyčią, galiausiai pastarasis pastatytas Laisvės alėjoje. Pasakojama, kad skulptūrą miestiečiai apmėtydavo akmenimis. Paminklas neįtiko ir miesto valdžiai – Nepriklausomybės švenčių minėjimai vykdavo prie šv. Florijono skulptūros, ignoruojant Laisvės paminklą.
Galiausiai apgriauta skulptūra buvo demontuota apie 1936 m., o apie 1950-1953 m. Sovietų okupacinė valdžia, kovodama su laisvės idėjų apraiškomis, susprogdino paminklo liekanas. 1992 m. paminklas buvo atstatytas ir pašventintas, naująją skulptūrą ir herbą išliejus iš žalvario. Atstatyto paminklo autorius – skulptorius Vilimas Ketvirtis. Angelo skulptūra buvo nulieta Sankt Peterburge, o Plungės herbai nulieti Kaune.
