Varnių stovykla: kur komunistai ir krikščionys demokratai žaidė šachmatais
1926-1931 metais veikusi Varnių koncentracijos stovykla tapo ypatinga vieta, kur kartu kalėjo komunistai, krikščionys demokratai ir net smulkūs chuliganai - visi, kas galėjo kelti grėsmę Smetonos režimui.
"Kameros didžiulės, jose tilpdavo 30 ir daugiau žmonių. Viduje per visą patalpą buvo išrikiuoti mediniai dviejų eilių gultai, tik sienų pakraščiais galėjai praeiti," - taip Varnius aprašė buvęs kalinys, komunistas Boleslovas Baranauskas.
Stovyklos populiacija sparčiai augo - 1927-ųjų pradžioje čia gyveno 120 asmenų, o metų pabaigoje jau 187. Per penkerius metus čia kalėjo daugiau nei tūkstantis žmonių. Tarp jų buvo ir žymių asmenybių: buvęs finansų ministras, krikdemų lyderis Petras Karvelis, Darbo federacijos pirmininkas dr. Kazimieras Ambrozaitis, socialdemokratų kūrėjas Andrius Domaševičius.
Į Varnius galėjai patekti ir už menkniekį - "užtekdavo ne laiku ir ne vietoje tarti blogą žodį apie A.Smetoną ar Vyriausybę, ir kaipmat galėjai būti pasiųstas į Varnius." Stovyklos pradžioje čia buvo siunčiami net smulkūs chuliganai ir valkatos.
Kalinių kasdienybė nebuvo itin griežta. Dieną jie laisvai vaikščiodavo po kiemą, skaitydavo ir žaisdavo šachmatais, o kameros paprastai nebūdavo rakinamos. Jie patys ruošdavo valgį, skaldydavo malkas, kūrendavo krosnis ir palaikydavo tvarką kamerose.
Vis dėlto komunistai piktinosi tokia tvarka. B. Baranauskas teigė, kad "internuotųjų nušalinimas nuo darbų, veiklos stoka buvo sąmoningai administracijos parinktas darbščių iš proletariato kilusių asmenų psichologinio gniuždymo rezultatas."
Uždarant stovyklą 1931 metais, net valdžia pripažino jos neveiksmingumą - esą komunistai čia buvo "neprastai maitinami, gerai išlaikomi ir neblogai jautėsi", o dar ir agituodavo kitus kalinius.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Žemaičių vyskupystės muziejus
Žemaičių vyskupystės muziejus yra Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys, įkurtas 1999 m. buvusiuose Varnių Žemaičių kunigų seminarijos rūmuose, pastatytuose 1770 m.
Muziejuje galima susipažinti su Žemaičių (Medininkų) vyskupystės ir Telšių vyskupijos (nuo 1926 m.) meno, istorijos ir memorialiniu paveldu. Muziejus įkurdintas buvusios Žemaičių kunigų seminarijos pastate, pastatytame XVIII a. Carinės Rusijos administracijai.
Kunigų seminarija veikė iki 1864-ųjų. Po 1863-1864 metų sukilimo seminarija ir dalis vyskupijos pastatu buvo perduoti Rusijos imperijos kariuomenės žiniai ir pradėti rekonstruoti pritaikant juos naujai – kariniai paskirčiai, kuriai seminarijos pastatas tarnaus kelis vėliau sekusius dešimtmečius. 1871 m. į Varniuose suformuotą 33-ejų pastatų kompleksą perkeltas Dono kazokų pulkas Varniuose išsilaikė iki 1905 m.
Atgavus nepriklausomybę, šioje vietoje įkurdinta Lietuvos kariuomenės drausmės kuopa bei Aštuntasis pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulkas. Tarpukariu muziejaus pastatuose veikė Varnių koncentracijos stovykla (1927-1931 m.). Sovietmečiu (1947) čia buvo įsikūrusi Varnių vidurinė mokykla, vėliau pastatas perduotas Varnių kaimo profesinei technikos mokyklai. Atkūrus Nepriklausomybę, 1995 m. atstatytas varpinės bokštas ir pirminė, būdinga vėlyvajam Lietuvos barokui, stogo konstrukcija. 1999-aisiais pastatas perduotas Žemaičių vyskupystės muziejui.