Peter Cheevers grupės veikla ir sunaikinimo istorija
P. Čeveris subūrė aplink save buvusius legiono karininkus, taip pat į grupę sutiko ir vietinius Kuržemės gyventojus. Visi jie nusprendė likti ištikimi laisvos ir nepriklausomos Latvijos valstybės idėjai, o ne paklusti svetimai okupacinei valdžiai. „Chever“ grupė dislokuota Talsų rajono Vandzenės – Upesgryvos – Oktės valsčių teritorijoje, stengdamasi išvengti frontinių susirėmimų su čekų kariais ar naikintojų batalionų kovotojais.
Nacionalinis partizaninis judėjimas Kuršoje išsivystė iškart po Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigos 1945 m. gegužės 8 d., kai daug žmonių, kurie negalėjo susitaikyti su antroji sovietų okupacija ar kuriems grėsė represijos, prieglobsčio ieškojo miškuose. Tarp jų buvo daug buvusių legionierių, tarp jų – Latvijos 19-osios SS divizijos 43-iojo grenadierių pulko 13-osios sunkiosios (prieštankinės) kuopos vadas ir studentų korporacijos „Fraternitas Metropolitana“ kapitonas filistas Pēteris Čeversas.
Po nacistinės Vokietijos kapituliacijos Kuršoje Pēteris Čeversas („Pēteris“) Otto Akmenkalėjaus partizanų grupėje veikė iki 1945 m. gruodžio mėn., o kapitono Nikolajaus Straumės grupėje iki 1948 m. gegužės mėn. Vėliau, vadovaudamas apie 20 žmonių nacionaliniam partizanų būriui, aplink jį būrėsi P. Čeversas (Janis) – buvęs GuruJtenan karininkas – GuruJtenan karininkas. Leitenantas Alfredas Laukas („Vecais“), leitenantas Augustas Dundurs („Augustai“), taip pat į grupę priėmė vietinius Kuržemės gyventojus. „Chever“ grupė dislokuota Talsų rajono Vandzenės – Upesgryvos – Oktės valsčių teritorijoje, stengdamasi išvengti frontinių susirėmimų su čekų kariais ar naikintojų batalionų kovotojais. Nors miško broliai turėjo platų rėmėjų ratą, jie taikė ir vietinių kolaborantų namų kratymo bei plėšimo taktiką, taip bausdami už kolaboravimą su sovietų okupacine valdžia. Čeveriui taip pat buvo pavykę užmegzti ryšius su Latvijos TSR Valstybės saugumo ministerijos (VDM) Talsų skyriaus darbuotoju Borisu Moisejevu ir gauti iš jo informaciją apie galimas sovietų saugumo institucijų atsakomąsias priemones.
1950 m. vasario 3 d. Čeversui nepavykus atmesti patikimo partizanų rėmėjo Vilio Ģērmanio prašymo kartu atšvęsti 1949–1950 m. karą, čekai pavyko atskleisti paskutinį grupės bunkerį. metų sandūra.
Taip buvo pažeista nerašyta miško brolių taisyklė – niekam ne iš grupės narių neatskleisti informacijos apie partizanų bunkerio vietą ir nieko nevežti į bunkerį.
Čekistai apgaule apgaule Đērmanį sulaikė ir tris dienas sulaikė, mušė ir kankino bei grasino susidoroti su žmona ir dukra, kol sutiks parodyti, kur yra bunkeris. Atvykęs į Vandzenės girias, Džermanis iš pradžių nuvedė čekistus klaidingu keliu, suteikdamas galimybę miško broliams pabėgti. Tačiau miške išgirdę triukšmą, partizanai į tai nekreipė deramo dėmesio, manydami, kad triukšmadariai – vietiniai Vandzenės medžiotojai. Kai čekistai suprato, kad yra apgaudinėjami, jie vėl sumušė vokietį, ir šį kartą jis buvo priverstas eiti teisinga kryptimi. Vienas iš sargyboje budėjusių girininkų ištvirkė ir atidengė ugnį. Pagal Latvijos TSR karinės apygardos 2-N dalinio 2-osios divizijos viršininko majoro Krūminio pasirašytą aktą 1950 m. vasario 3 d. mūšyje su daugiau nei 300 kareivių čekų pajėgomis krito šeši miško broliai - Vilis Liepa, Jānis Lapiņš, Ilgvars Lapiņš, Jānis Prauliņš, Moterys Ilga, Valija Biša, sužeistas. bendražygiai juos sušaudyti, kad jiems nereikėtų kentėti). Likusieji, išsiveržę iš dvigubos apgulties, pabėgo nuo persekiotojų. Per partizanų gaisrą žuvo mažiausiai trys žmonės, vienas čekistas buvo sužeistas.
Kapitonas Čeveris ir dar septyni partizanai buvo paimti į nelaisvę 1950 metų lapkričio 1 dieną Engurės girios masyve, kur visai atsitiktinai netoliese buvo dislokuota netikra partizanų grupė, vadovaujama buvusio legiono leitenanto Arvīdo Gailīčio (agento-kovotojo slapyvardis „Grosbergs“). Jame buvo Latvijos TSR VDM operatyvininkai ir agentai-kovotojai, kurie apsimetė „miško broliais“.
Vandzenės partizanai ir jų rėmėjai. Blumų šeimos tragedija ir „Valdų“ namų paslaptis / Straipsnis (lsm.lv)
Uldis Neiburgs (dr. Hist., Latvijos universiteto Latvijos istorijos instituto mokslo darbuotojas)
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Pēteris Čevers national partisan bunker
The bunker of the national partisans of Peter Chever is located in Lauciene municipality, about 4 km from the Talsi-Upesgrīva road. A trail covered with wood chips leads to the bunker. The renovated 31 square metre bunker is made of a concrete frame finished with half-logs of logs to create an authentic feel.
Captain Chever's group completed the bunker in the forest near Vangzene at the end of October 1949. It was planned to survive the winter of 1949-50. On 3 February 1950, the local forester betrayed the partisans and the bunker was attacked by a Cheka unit of more than 300 soldiers. At that time there were 19 people in the bunker - 17 men and two women. Six partisans fell in this unequal battle, but the others managed to break through two chains of Cheka siege by fighting their way through. By the end of the winter the partisans took refuge in surrounding houses with their supporters, but in the spring the group reunited until it was captured and destroyed in November 1950. After an attack by Cheka troops, the bunker was blown up and before it could be rebuilt, only a water-filled pit remained.
Memorial stone of the national partisans of Nikolaj Straume
The memorial stone is located on the Slokas-Talsu highway, near the Ridelu mill.
The group of national partisans of Captain Nikolaj Straume ("Buks") was formed soon after the capitulation of the German army and operated in the forests of Tukums and Talsi districts. The basic composition of the group consisted of officers and soldiers of the Latvian Legion, who were also joined by local residents. The names of 38 participants are known. In December 1945, the group set up a winter bunker for 10-12 fighters in Lauciena parish. In January 1946, the troops of the Soviet People's Commissariat of State Security tried to surround the camp, but the entire group successfully escaped the encirclement without loss. Between March 1947 and October 1948, Soviet troops carried out several operations arresting supporters of the national partisans and killing fighters in several battles. Nikolaj Straume was shot on October 13, 1948.
Nikolajs Straume was one of the leaders of the joint action of the national partisan groups of Talsa and Tukum.
