Alfredas Riekstinys, pravarde „Imants“, mirė dėl sovietų dvigubo agento išdavystės
Latvių legionierius Alfredas Riekstinys po Antrojo pasaulinio karo buvo užverbuotas dirbti su JAV žvalgybos agentūra CŽV.
Alfredas Riekstinys (slapyvardis „Imants“, už bendravimą su JAV valdžios institucijomis „Ogor A. Feldman“, kriptonimas CAMUSO/1). Riekstiņš gimė 1913 m. Sabilėje. Baigęs Sabilės pradinę mokyklą, dirbo laukus savo krikštatėvio Fričio Lagzdinio ūkyje Abavos valsčiuje, Dreimanių mieste.
Kovodamas latvių legione, pakilo į leitenanto laipsnį. Už didvyriškumą mūšyje apdovanotas Geležinio kryžiaus Riterio kryžiumi, II ir I laipsnio Geležiniais kryžiais, Pėstininkų šturmo medaliu, Artimos kovos medaliu, Sužeidimo medaliu. 1945 m. gegužės mėn., Vokietijos kapituliacijos metu, paskutiniam laivui iš Kuršo pavyko pasiekti Švediją. Švedijoje persirengimas civiliu leido išvengti internavimo karo belaisvių stovykloje ir vėlesnės ekstradicijos atgal į SSRS.
1951 m. sutiko bendradarbiauti
su Didžiosios Britanijos ir Amerikos slaptosiomis tarnybomis, siekdami gauti sąjungininkams reikalingą informaciją ir netiesiogiai prisidėti prie Latvijos nepriklausomybės atkūrimo, veikdami SSRS okupuotose teritorijose. Riekstiņš buvo suskirstytas į penkių vyrų grupę, kurią planuota slapta nugabenti į Latviją. Kartu su keliais kitais latviais jis buvo apmokytas JAV žvalgybos mokyklose Bavarijoje, Vakarų Vokietijoje.
1952 m. rugpjūčio 30 d. Riekstinys, slapyvardžiu „Imants“, atvyko į Kuršą. Kartu su dar dviem latviais – Edvinu Ozoliņu („Herbertas“) ir Nikolajumi Balodiu („Borisu“) jį Priekulės apylinkėse numetė JAV žvalgybos atsiųstas dviejų variklių lėktuvas.
„Imants“ ir „Herbertai“ naktimis slapta nuėjo į „Dreimanių“ namą, kuris jau buvo gerai žinomas Riekstiniui, netoli Sabilės. Tačiau jau po keturių dienų namą apsupo čekų kariuomenė. 1952 m. rugsėjo 11 d., po trumpo susišaudymo, supratęs pasipriešinimo beprasmybę, Riekstinys panaudojo jam duotą kalio cianido ampulę ir nusižudė. Edvīns Ozoliņš išėjo ir paskelbė esąs SSRS agentas, slapyvardžiu „Pilotas“.
https://www.lsm.lv/raksts/dzive--stils/vesture/kgb-slepenie-arhivi.-spiegu-speles-latvija-cia-agenti-psrs-dienesta.a261845/
Uldis Neiburgs. Apie Latviją iki paskutiniųjų// Mājas Giesis, Nr.17 (2009 m. spalio 23 d.)
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Paroda KGB pastate „KGB operacijų Latvijoje istorija“
Buvęs SSRS Valstybės saugumo komiteto (paprastai vadinamas Čeka) pastatas atviras lankytojams. Čia čekistai kalindavo, tardydavo ir žudydavo Latvijos piliečius, kuriuos okupacinis režimas laikė priešininkais. Taip pat eksponuojama Latvijos okupacijos muziejaus ekspozicija apie Čekos veiklą Latvijoje. Siūlomos ekskursijos po kalėjimo kameras, koridorius, rūsį ir kiemą. Namas pastatytas 1911 m. ir yra vienas gražiausių pastatų Rygoje. Liaudyje vadinamas „Kampiniu namu“, jis buvo baisiausias sovietinio okupacinio režimo simbolis Latvijoje ir vienas iš SSRS valdžios ramsčių. Čeka iš Kampinio namo veikė okupacijos metu nuo 1940 iki 1941 m., o vėliau nuo 1945 iki 1991 m. Dešimtys tūkstančių latvių nukentėjo nuo tiesioginio politinio persekiojimo. Kova su sovietų valdžios priešais tęsėsi ir po Antrojo pasaulinio karo. Čekos požiūris į savo veiklą šiek tiek pasikeitė po Stalino mirties. Fizinį kankinimą pakeitė psichologinis teroras. Dauguma Čekos agentų buvo latviai (52 %). Antra pagal dydį grupė buvo rusai – 23,7 %. 60,3 % agentų nebuvo Komunistų partijos nariai. 26,9 % agentų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Sistema buvo sukurta taip, kad įtrauktų vietos gyventojus ir taip turėtų didesnę kontrolę visuomenėje. Personalo dokumentai ir tarnybos įrašai yra Rusijoje. Ši medžiaga nebuvo prieinama Latvijos valdžios institucijoms ir tyrėjams.
