Prisiminimai apie poetą Alfredą Lėją
Buvusio Aivzvīgiko Alfrēdo Lėjos prisiminimai iš knygos „Amžinai krinta begalinis lietaus upelis“.
Aizvīķi ir jo gyventojai taip pat labai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo supervalstybių malūnuose.
Alfredas Ley savo atsiminimuose rašo:
"Rusai į Latviją įžengė 1944 m. liepos 18 d. prie Šķaunės. Liepos-rugsėjo mėn. 1927 ir 1928 m. gimę jaunuoliai buvo pašaukti į karines oro pajėgas. Tai buvo dar viena vokiečių išdavystė prieš latvių tautą. Tik greitas rusų veržimasis į vakarus iš esmės išgelbėjo Aizvīingų jaunuolius, tarp jų ir vokiečius nuo kariuomenės autoriaus.
Daugelis mūsų bendramokslių praleido savo gyvenimą gulėdami svetimų kraštų mūšio laukuose, nesuprasdami, už ką aukoja savo gyvybes. Daugelis dingo Sibiro platybėse ir Gulago lageriuose su svajone apie Tėvynę galvose. Daugelis vis dar gyvena svetimuose kraštuose, kur per giliai įleido šaknis, kad galėtų išrauti ir grįžti į Aizvīki, kur jų niekas nebelaukia“.
LEJA Alfredas – pedagogas, sportininkas, publicistas.
Gimė 1927-08-24. Kalėti parapija. Lenkijoje. Mokėsi Aizvīkių vidurinėje mokykloje, baigė Kazdangos žemės ūkio technikumą (1948), Valstybinį kūno kultūros institutą (1958).
Jis parašė šias knygas: Jaunimas, Eikime (1962), O, norėčiau, kad turėčiau Dalinio kojas (I tomas 1997, II tomas 2004), Kaip miela Kazdangoje (1999), Sporto draugijos Vārpa istorija (1999), Begalinis šviesos srautas, krintantis amžinai, Mokykla kartu (200'0) Andris Zankovskis, Net su šerkšnu plaukuose (2002), Kažkada buvo kaimas Aizvīkiuose (2004), Koks dangus Kuržemėje (2007), Kazdangos parkas ir jo Dievas (2008), Degančiomis širdimis (2009), Aizputės sportas (2009). Dalyvavo rengiant knygą Kūrybinis darbas (1967 m. Maskvoje), taip pat leidžiant Latvijos sporto istoriją (1994 m.), Latvijos olimpinių žaidynių istoriją (2003 m.).
Apdovanojimai: Tarptautinė Luda Bērziņš premija (2001, 2003, 2005, 2007, 2009), SSRS kūno kultūros nusipelnęs asmuo (1957), visos sąjungos žemės ūkio parodos aukso medalis (1955, 1957), Latvijos TSR nusipelnęs asmuo, kultūros treneris (1996 m.) Nusipelnęs asmuo (1989), Auksinis Trijų Žvaigždžių ordino garbės ženklas (1996), Latvijos sporto veteranų sąjungos garbės ženklas (1997), Latvijos sporto administracijos garbės ženklas (1998), Latvijos olimpinio komiteto garbės ženklas (2003), Latvijos valstybės gynybos fondo Lāčplēsis rekordininkas, Jānis Daliņš kavalieriaus rekordininkas (Laučplēsis kavalieriaus rekordininkas) (Laučplēsis pasaulio rekordininkas, laureatas F. Daliņš 0 prizas3). 100-mečio stalo medalis (2004 m.), Latvijos sporto veteranų sąjungos bronzos sporto šlovės medalis (2005 m.) ir sidabro medalis (2007 m.). Kazdangos parapijos premija Garbės Kazdanga (2005).
Įtraukta į Latvijos TSR valstybinio agropramoninio komiteto Mokymo metodinio kabineto išleistą brošiūrą „Tegul visi sėja į dirvą“ (1990) ir į 1999 m. išleistą 24 Latvijos pedagogų, pripažintų Švedijos istorijos muziejaus organizuojamame konkurse, sąrašą, – tarptautinis projektas „Teaytojų biografijos, grafų biografijos Baltijos, grafų. Estijos ir Latvijos. Apdovanota valstybine stipendija už viso gyvenimo indėlį į Latvijos sporto plėtrą.
http://vardnica.aizpute.lv/23-personas-l/351-leja-alfreds
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Antrojo pasaulinio karo liudijimai Aizvykių parke
Aizvykių dvaro parkas yra Aizvyčiuose, Gramzdos valsčiuje, vos už kelių kilometrų nuo Lietuvos sienos.
Aizvykių parke vis dar aiškiai matomos Antrojo pasaulinio karo bunkerių ir apkasų vietos. Vienas iš ginklų tipų buvo raketų paleidimo sistema „Katyusha“. Kelios tokios raketų paleidimo sistemos Aizvykių parke buvo ir pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, ir šios vietos (kaponieriai) yra aiškiai matomos gamtoje.
Šis unikalus miško parkas, apipintas paslaptimis ir legendomis, buvo įkurtas XIX a. pabaigoje kaip Aizvykių dvaro parkas, kai dvaro baronas fon Korfas netoliese esančią kalvotą žemę apsodino pušų ir eglių mišku. Vėliau 40 hektarų plote buvo įrengti pėsčiųjų takai, pasodinta ir kitų rūšių medžių, įkurtas fazanų sodas.
Be vaizdingų miško peizažų, parke taip pat yra medinių pasakų ir legendų personažų, taip pat akmens skulptūrų, kurios keliautojams pasakoja apie Aizvykių istorijos įvykius ir žymi kultūrines bei istorines vietas. Parke taip pat yra Žalioji klasė.
Norint geriau pažinti Aizvykių dvaro parko kultūrinį ir istorinį paveldą, rekomenduojame pasinaudoti gido paslaugomis.
