Pēteris Čevers - nacionalinis partizanas ir partizanų grupės vadas
Pēteris Čevera - nacionalinis partizanas ir tautinių partizanų grupės vadas
Pēteris Čeversas gimė 1914 m. sausio 9 d. Barkavos valsčiuje, Rėzeknės apskrityje.
1937 metais baigė Karo mokyklą ir iki 1940 metų tarnavo 1-ajame kavalerijos pulke.
Po sovietų okupacijos 1941 m. pavasarį buvo perkeltas į 24 teritorinio šaulių korpuso 186-ąjį pėstininkų pulką.
1941 m. birželio 14 d. Ostrovo lageryje, išgirdęs apie suėmimus, kartu su keliais kitais karininkais įstojo į pulkininko leitenanto Kārlio Aperato vadovaujamą būrį „Tėvynės sargai“.
1942 m. vasario mėn. savanoriu įstojo į 23-iąjį tvarkos tarnybos batalioną.
Nuo 1942 m. kovo iki 1943 m. vasario po specialių mokymų tarnavo specialiųjų užduočių pulke „Brandenburgas 800“.
1943 m. kovo mėn. įstojo į Latvijos SS savanorių legioną, vėliau tapo 19-osios divizijos 43-ojo pulko 14-osios prieštankinės kuopos vadu, su kuria ėjo mūšio kelius nuo Velikų upės krantų iki Kuržemės. Jis buvo apdovanotas Geležinio kryžiaus 2 ir 1 laipsniais, Karo nuopelnų kryžiumi ir Sidabriniu smūgio ženklu.
Kuržemėje pasidavus vokiečių kariuomenei, P. Čeveris kartu su keliais savo pulko karininkais ir kariais apsigyveno Talsų rajono Vandzenės parapijos miškuose, kur prisijungė prie kapitono Nikolajaus Straumės būrio. Nuo 1948 metų gegužės mėnesio Vānsienės ir kitų aplinkinių Talsų rajono parapijų grupės vadu tapo P. Čevers.
Dėl išdavystės P. Čeveris ir dar šeši grupės nariai buvo sugauti 1950 m. lapkričio 1 d. naktį. 1951 m. balandžio 3 d. Baltijos karinės apygardos karinis tribunolas P. Čeveriui skyrė maksimalią bausmę. Nuosprendis įvykdytas 1951 m. rugpjūčio 24 d.
Pēteris Čevers buvo Latvijos kariuomenės karys, Latvijos legiono kapitonas, nacionalinis partizanas (nuo 1945 m. gegužės 9 d.), tautinės partizanų grupės vadas (1948-1950).
Vandzenės partizanai ir jų rėmėjai. Blumų šeimos tragedija ir „Valdų“ namų paslaptis / Straipsnis (lsm.lv)
Autorius: Uldis Neiburgs (dr. Hist., Latvijos universiteto Latvijos istorijos instituto mokslo darbuotojas)
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Petro Čeverso nacionalinių partizanų bunkeris
Petro Čevero nacionalinių partizanų bunkeris yra Laucienės savivaldybėje, apie 4 km nuo Talsų–Upesgryvos kelio. Į jį veda medžio drožlėmis grįstas takas. Atnaujintas 31 kvadratinio metro ploto bunkeris pastatytas iš betoninio karkaso, apdailintas pusrąsčiais, kad būtų sukurtas autentiškas vaizdas.
Kapitono Čeverio grupė bunkerį miške netoli Vangzenės baigė statyti 1949 m. spalio pabaigoje. Buvo planuojama išgyventi 1949–1950 m. žiemą. 1950 m. vasario 3 d. vietos miškininkas išdavė partizanus, ir bunkerį užpuolė daugiau nei 300 kareivių Čekos dalinys. Tuo metu bunkeryje buvo 19 žmonių – 17 vyrų ir dvi moterys. Šioje nelygioje kovoje žuvo šeši partizanai, tačiau kitiems pavyko pralaužti dvi Čekos apgulties grandines, kovojant. Žiemos pabaigoje partizanai su savo rėmėjais slėpėsi aplinkiniuose namuose, tačiau pavasarį grupė vėl susivienijo, kol 1950 m. lapkritį buvo užimtas ir sunaikintas. Po Čekos kariuomenės puolimo bunkeris buvo susprogdintas, ir prieš jį atstatant liko tik vandens pripildyta duobė.
Nikolajaus Straumės nacionalinio partizano atminimo akmuo
Atminimo akmuo yra Slokos–Talsų plente, netoli Ridelių malūno.
Kapitono Nikolajaus Straumės („Buks“) nacionalinis partizanų būrelis buvo suformuotas netrukus po vokiečių armijos kapituliacijos ir veikė Tukumo ir Talsų rajonų miškuose. Būrio branduolį sudarė Latvijos legiono karininkai ir kareiviai, prie kurių prisijungė ir vietos gyventojai. Žinomos 38 narių pavardės. 1945 m. gruodį grupė Laucienos valsčiuje įrengė žiemos bunkerį 10–12 kovotojų. 1946 m. sausį Sovietų Sąjungos valstybės saugumo liaudies komisariato kariuomenė bandė apsupti stovyklą, tačiau visa grupė sėkmingai ištrūko iš apsupties be nuostolių. Nuo 1947 m. kovo iki 1948 m. spalio sovietų kariuomenė įvykdė keletą operacijų, suimdama nacionalinių partizanų rėmėjus ir nužudydama kovotojus keliuose mūšiuose. Nikolajus Straumė buvo sušaudytas 1948 m. spalio 13 d.
Nikolajus Straume buvo vienas iš Talsų ir Tukumo nacionalinių partizanų grupių bendros veiklos vadovų.
Rendos nacionalinio pasipriešinimo judėjimo muziejus
Muziejus yra įsikūręs už kelių kilometrų nuo Rendos parapijos centro. Parodoje pasakojama apie 50 metų trukusį pasipriešinimo judėjimą Latvijoje: pasipriešinimą pirmajai sovietų okupacijai, pasipriešinimą nacistinės Vokietijos okupacijai ir ginkluotą bei nesmurtinį pasipriešinimą sovietų okupacijai. Paroda įsikūrusi dviejuose pastatuose. Pirmajame pastate saugomi pirmosios sovietų ir vokiečių okupacijos įrodymai. Parodoje eksponuojamas restauruotas tvarto pastatas, kuriame dėmesys sutelktas į Nacionalinį partizaninį karą. Tarp dviejų pastatų yra autentiško išplanavimo bunkeris ir kareivių naudoti apkasai. Netoli muziejaus Rendoje esantys kasinėjimai, blindažo aikštelė ir kliūčių ruožas tarnauja kaip jaunimo sargybinių ir visų susidomėjusiųjų treniruočių aikštelė. Apsilankymus būtina užsisakyti iš anksto.
Vienas didžiausių nacionalinių partizanų mūšių, vadinamas Āpūzniekų mūšiu, įvyko 1946 m. sausį netoli čia. Mūšyje Kabilės nacionalinis partizanų būrys nugalėjo daug didesnes okupacinės valdžios pajėgas. Mūšio vietoje, kurioje yra informaciniai stendai, dabar įrengta poilsio aikštelė.
