Vokiečių armijos kapralo Felkerio pasakojimas apie žvalgybinį mūšį 1944 m. lapkričio 8 ir 9 d. Selješos namuose Zvārde
Felkeris (vok. Völcker) buvo 20 metų vaikinas, tarnaujantis nacistinės Vokietijos armijos žvalgybos padalinyje, pasakojantis lapkričio 8 ir 9 d. įvykius, kurie ryškiai atspindi fronto įvykius Zvārdėje, kur fronto linija judėjo pirmyn ir atgal 4 mėnesius, įskaitant ir Kerklinių bažnyčios apylinkes.
1944 metų lapkritį mūsų stipriai susilpnėjusi divizija buvo nuolat naudojama kaip savotiška „ugniagesių komanda“. Pakrauti į sunkvežimius buvome nuvežti į karščiausias vietas ir dažniausiai tekdavo taisyti priekinės linijos pažeidimus, tik būdavome nuvežti kitur.
Kaip atsitiko, iki šiol negaliu pasakyti, kur buvau 1944 m. lapkričio 8 d. popietę. Mūsų pulko žvalgybos dalinys buvo apgyvendintas pastogėje, kurią vadinome „bulvių rūsiu“. Mano bendražygis, kareivis Ksedlis, tvirtas dvidešimties metų draugas iš Pasau, buvo išsitiesęs ant žolės už manęs ir kietai miegojo. Ivanas padarė ilgą artilerijos ugnies pertrauką ir visi pasinaudojo trumpu poilsiu. Sėdėjau ir dalijau lazdą, kai vienas rusų sviedinys pataikė į slėnį. Nieko įdomaus, bet supratau, kad mūsų telefono linijos, kurios ten buvo, turėjo kažką pakelti.
Kol mūsų vadas Dorstas man negalėjo duoti atitinkamo įsakymo, aš jau paėmiau remonto medžiagas (maskavimo juostą, reples) ir pranešiau Dorstui. Pasakiau jam, kad jam nereikia žadinti eilinio Ksedlo. Šią nedidelę problemą galėčiau išspręsti pats. Nulipau į slėnį ir greitai radau pažeistą vietą. Sutaisiau liniją ir galiausiai pirštais patikrinau, ar eina energijos srautas. Norėjau grįžti į mūsų iškastą ir jau buvau pakilęs apie 50 metrų šlaitu, kai mūsų vadas Dorstas nusileido šlaitu manęs pasitikti. Jis pašėlusiai gestikuliavo, šaukė, kad bėgčiau atgal į mišką, rusai prasiveržia. Iš „bulvių rūsio“ šlaitu link manęs nubėgo kuopos bendražygiai, o už jų – rusų kareiviai su „urräh“ šūksniais ir stipria pėstininkų ugnimi.
Nubėgome į kitą mišką ir ten sutikome kitus, mažesnius dalinius, kurie susirinko padėti mums sustabdyti invaziją, kuri, laimei, įvyko be tankų paramos. Tai nebuvo didelis puolimas, o labiau apšaudymas, tačiau rusų kareiviai įveikė kalvą be didesnio vargo. Tikėtina, kad Rusijos vadovybė žvalgybos dėka suprato, kad mūsų ginkluotė sunkiosios ginkluotės atžvilgiu yra daugiau nei apgailėtina. Sėdėjome miške ir stebėjome rusų kareivius, kurie toliau plečia savo pozicijas ant kalno. Nebuvo kaip jų sustabdyti.
Po dviejų dienų, padedami kapitono Furmano vadovaujamo tankų būrio, galėjome kontratakuoti, užėmėme aukštumas su „bulvių rūsiu“. Prieš pat vietą, kur prieš dvi dienas užtaisiau liniją, gulėjo mano draugas Ksedlas, mirtinai peršautas į galvą. Mane šiek tiek paguodė, kad jis tikriausiai nieko nejautė apie savo mirtį.
Tik apie 70 kareivių iš mano divizijos išgyveno karą. Vieni, kaip aš, su daugiau ar mažiau sužalojimų, kiti, pavyzdžiui, eilinis Ritveileris, kuris 1944 m. gruodį po kelių valandų apšaudymo prarado galvą. Iki šios dienos mano prisiminimai išblėso, bet net ir šiandien, sulaukus beveik 80 metų, jie kartais vis dar labai intensyvūs mano sapnuose...
Nuotrauka (iš kairės į dešinę): leitenantas Ölkeris, seržantas Dorstas, kapralas Völckeris, kareivis Ritveileris.
www.kurland-kessel.de
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Ķerklinių bažnyčios griuvėsiai
Kerklinių bažnyčios griuvėsiai yra apie 5 kilometrus į šiaurės vakarus nuo Kokmuižos, netoli Kerklinių ežero. Bažnyčią 1641 m. pastatė Kerklinių dvaro savininkas Heinrichas fon Dönhoffas (Derkartas). Originali medinė bažnyčia buvo pakeista akmeniniu pastatu, po kuriuo buvo įrengti kapai Dönhofų, o vėliau Kleistų šeimų mirusiesiems. Kapai jau buvo sunaikinti per 1905 m. riaušes, tačiau 1949 m. karstai iš kapų buvo perkelti į bažnyčią. Bažnyčia buvo Kuržemės baroko stiliaus pavyzdys – jos drožinius sukūrė Kuldygos ir Liepojos medžio drožėjai. Nors dvaro ir bažnyčios savininkai įvairiais laikais susidūrė su finansinėmis problemomis, per savo gyvavimo laikotarpį bažnyčia buvo kelis kartus rekonstruota. Ji taip pat nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą, po kurio parapija 1929 m. atstatė mūrą, o 1934 m. pridėjo vargonus. Deja, per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo apgadinta ir didelė jos dalis buvo prarasta, todėl reikia pagirti, kad iki bažnyčios atstatymo 1933 m. daugelis unikalių baroko skulptūrų buvo nufotografuotos, suinventorizuota ir netgi atsidūrė Paminklų valdybos archyve. Įkūrus sąvartyną ir iškeldinus gyventojus, bažnyčia niekada nebuvo restauruota. Šiandien matomos bažnyčios sienos ir bokštas.
Sovietų oro pajėgų taikinių šaudymo vieta Zvarde
Zvārdės poligonas yra Zvārdės savivaldybėje, Saldaus rajone. Tai buvęs SSRS karinės aviacijos poligonas, užimantis daugiau nei 24 000 hektarų.
Buvusio aerodromo teritorijoje yra keletas objektų: Karininkų kurganas, Zvārdės ir Ķērklinių bažnyčių griuvėsiai, Rītelių kapinės, buvusi kariuomenės bazė „Lapsas“ ir kiti. Iki Antrojo pasaulinio karo apžvalgos bokšto vietoje stovėjo „Vairogų“ namas. Statant poligoną, tai, kas liko iš ūkio – sienos, obelyno liekanos ir dalis Veczvārdės dvaro griuvėsių – buvo sukrauta į pylimą, o ant jo pastatytas apžvalgos bokštas. Jis buvo naudojamas kaip apžvalgos aikštelė kariuomenės mokomiesiems manevrams koordinuoti. Ši vieta populiariai vadinama kurganu. Nuo piliakalnio atsiveria vaizdas į buvusį poligoną ir Zvardės gamtos parko bei gamtos rezervato miškingas vietoves. Gera vieta stebėti paukščius. Kurgano apylinkės nėra apželdintos.
Žvėrių bažnyčios griuvėsiai
Zvārdės bažnyčios griuvėsiai yra buvusio Zvardės oro taikinių poligono teritorijoje, netoli vadinamojo „Karininkų kurgano“. Nuvažiavę pusantro kilometro, pravažiuosite T formos sankryžą su netoliese esančiomis Rītelių kapinėmis.
Pirmoji medinė bažnyčia ir klebonija čia buvo pastatytos 1567 m., o mūrinė bažnyčia – 1783 m. vietos valstiečių, Kuržemės didikų ir Kuršo kunigaikščio Petro Byrono lėšomis. Antrojo pasaulinio karo metu kovų metu buvo apgadintas bažnyčios stogas ir bokštas. 1953 m., kai Sovietų Sąjungos gynybos ministerija pareikalavo šioje vietoje įrengti oro taikinių poligoną, Zvārdės bažnyčia, Kerklinių bažnyčia ir Rītelių kapinės buvo įkurdintos oro taikinių poligono centre – šalia dirbtinio aerodromo su privažiavimo keliais ir gynybinėmis pozicijomis, kurį kaip taikinį naudojo sovietų pilotai. Lėktuvai čia skrido iš aerodromų Latvijoje ir kitur Sovietų Sąjungoje. Per mažiau nei 40 metų bažnyčia, kapinės, buvę dvaro rūmai ir dešimtys aplinkinių pastatų virto griuvėsiais.
Sovietų armijos apžvalgos bokštas (Karininkų kurganas)
„Karininkų kurganas“ yra mažiau nei už kilometro nuo Zvārdės bažnyčios griuvėsių. Kurganas sudarytas iš aplinkinių namų ir dvaro rūmų griuvėsių ir liekanų, kurios buvo suverstos buldozeriais. Ant kurgano pastatytas stebėjimo bokštas. Remiantis užrašu, dabartinis bokštas buvo pastatytas 1981 m. Bokštas buvo naudojamas bombų pataikymams registruoti. Mokomosiose bombose buvo sumažintas sprogstamosios medžiagos kiekis, todėl jų pataikymus reikėjo stebėti atidžiau. Nesprogusios bombos buvo nedelsiant neutralizuotos, tačiau ne visas pavyko rasti.
Šiandien čia galima pamatyti bokšto liekanas – plytų sienas. Kadangi užtvanka yra gana aukšta, giedrą dieną Mažeikiuose galima pamatyti net Lietuvos naftos perdirbimo gamyklą.
