Vokiečių armijos kapralo Felkerio pasakojimas apie žvalgybinį mūšį 1944 m. lapkričio 8 ir 9 d. Selješos namuose Zvārde
Felkeris (vok. Völcker) buvo 20 metų vaikinas, tarnaujantis nacistinės Vokietijos armijos žvalgybos padalinyje, pasakojantis lapkričio 8 ir 9 d. įvykius, kurie ryškiai atspindi fronto įvykius Zvārdėje, kur fronto linija judėjo pirmyn ir atgal 4 mėnesius, įskaitant ir Kerklinių bažnyčios apylinkes.
1944 metų lapkritį mūsų stipriai susilpnėjusi divizija buvo nuolat naudojama kaip savotiška „ugniagesių komanda“. Pakrauti į sunkvežimius buvome nuvežti į karščiausias vietas ir dažniausiai tekdavo taisyti priekinės linijos pažeidimus, tik būdavome nuvežti kitur.
Kaip atsitiko, iki šiol negaliu pasakyti, kur buvau 1944 m. lapkričio 8 d. popietę. Mūsų pulko žvalgybos dalinys buvo apgyvendintas pastogėje, kurią vadinome „bulvių rūsiu“. Mano bendražygis, kareivis Ksedlis, tvirtas dvidešimties metų draugas iš Pasau, buvo išsitiesęs ant žolės už manęs ir kietai miegojo. Ivanas padarė ilgą artilerijos ugnies pertrauką ir visi pasinaudojo trumpu poilsiu. Sėdėjau ir dalijau lazdą, kai vienas rusų sviedinys pataikė į slėnį. Nieko įdomaus, bet supratau, kad mūsų telefono linijos, kurios ten buvo, turėjo kažką pakelti.
Kol mūsų vadas Dorstas man negalėjo duoti atitinkamo įsakymo, aš jau paėmiau remonto medžiagas (maskavimo juostą, reples) ir pranešiau Dorstui. Pasakiau jam, kad jam nereikia žadinti eilinio Ksedlo. Šią nedidelę problemą galėčiau išspręsti pats. Nulipau į slėnį ir greitai radau pažeistą vietą. Sutaisiau liniją ir galiausiai pirštais patikrinau, ar eina energijos srautas. Norėjau grįžti į mūsų iškastą ir jau buvau pakilęs apie 50 metrų šlaitu, kai mūsų vadas Dorstas nusileido šlaitu manęs pasitikti. Jis pašėlusiai gestikuliavo, šaukė, kad bėgčiau atgal į mišką, rusai prasiveržia. Iš „bulvių rūsio“ šlaitu link manęs nubėgo kuopos bendražygiai, o už jų – rusų kareiviai su „urräh“ šūksniais ir stipria pėstininkų ugnimi.
Nubėgome į kitą mišką ir ten sutikome kitus, mažesnius dalinius, kurie susirinko padėti mums sustabdyti invaziją, kuri, laimei, įvyko be tankų paramos. Tai nebuvo didelis puolimas, o labiau apšaudymas, tačiau rusų kareiviai įveikė kalvą be didesnio vargo. Tikėtina, kad Rusijos vadovybė žvalgybos dėka suprato, kad mūsų ginkluotė sunkiosios ginkluotės atžvilgiu yra daugiau nei apgailėtina. Sėdėjome miške ir stebėjome rusų kareivius, kurie toliau plečia savo pozicijas ant kalno. Nebuvo kaip jų sustabdyti.
Po dviejų dienų, padedami kapitono Furmano vadovaujamo tankų būrio, galėjome kontratakuoti, užėmėme aukštumas su „bulvių rūsiu“. Prieš pat vietą, kur prieš dvi dienas užtaisiau liniją, gulėjo mano draugas Ksedlas, mirtinai peršautas į galvą. Mane šiek tiek paguodė, kad jis tikriausiai nieko nejautė apie savo mirtį.
Tik apie 70 kareivių iš mano divizijos išgyveno karą. Vieni, kaip aš, su daugiau ar mažiau sužalojimų, kiti, pavyzdžiui, eilinis Ritveileris, kuris 1944 m. gruodį po kelių valandų apšaudymo prarado galvą. Iki šios dienos mano prisiminimai išblėso, bet net ir šiandien, sulaukus beveik 80 metų, jie kartais vis dar labai intensyvūs mano sapnuose...
Nuotrauka (iš kairės į dešinę): leitenantas Ölkeris, seržantas Dorstas, kapralas Völckeris, kareivis Ritveileris.
www.kurland-kessel.de
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Ruins of Ķērkliņu church
The ruins of the Ķerkliņu Church are located about 5 kilometres north-west of Kokmuiža, near the Ķerkliņu Lake. The church was built in 1641 by Heinrich von Dönhoff (Derkarth), the owner of the Ķerkliņi manor. The original wooden church was replaced by a stone building, under which tombs were built for the dead of the Dönhof and later Kleist families. The tombs were already destroyed during the 1905 riots, but in 1949 the coffins were moved from the tombs to the church. The church was an example of the Kurzeme Baroque style - its carvings were made by the Kuldīga - Liepāja woodcarvers. Although the owners of the manor and the church were at various times plagued by financial problems, the church underwent several reconstructions during its existence. It also suffered during the First World War, after which the parish rebuilt the stonework in 1929 and added an organ in 1934. Unfortunately, the church was damaged during the Second World War and much of it was lost, so it is to be commended that before the church was rebuilt in 1933, many unique pieces of Baroque sculpture were photographed, inventoried and even ended up in the archives of the Monuments Board. With the establishment of the landfill and the eviction of the inhabitants, the church was never restored. Today, the church walls and tower are visible.
Soviet air force target firing ground in Zvārde
Zvārde landfill is located in Zvārde municipality, Saldus region. It is a former military aviation training ground of the USSR, covering more than 24 000 hectares.
The territory of the former airfield is home to several sites: the Officers' Kurgan, the ruins of the Zvārde and Ķērkliņi churches, the Rīteļi cemetery, the former army base "Lapsas", and others. Until the Second World War, the site of the observation tower was home to the "Vairogi" house. During the construction of the polygon, what was left of the farm - walls, the remains of the apple orchard, and part of the ruins of the Veczvārde manor - was piled together to form a mound and the observation tower was built on it. It was used as an observation point for coordinating the army's training manoeuvres. This place is popularly known as Kurgan. The mound overlooks the former training ground and the wooded areas of Zvārde Nature Park and Nature Reserve. A good place for bird watching. The surroundings of Kurgāns are not landscaped.
Zvārde church ruins
The ruins of Zvārde Church are located on the territory of the former Zvārde air target range, near the so-called "Kurgan of the Officers". After a kilometre and a half, you will pass a T-junction with the Rīteļi cemetery nearby.
The first wooden church and rectory were built here in 1567, and the stone church was built in 1783 at the expense of local peasants, Kurzeme nobles and Duke of Courland Peter Byron. During the Second World War, the church roof and tower were damaged in the fighting. In 1953, when the Soviet Ministry of Defence requested the establishment of an air-target range on the site, Zvārde Church, Ķerkliņi Church and Rīteļi Cemetery were placed in the centre of the air-target range - next to an artificial airfield with access roads and defensive positions, which was used as a target by Soviet pilots. Planes flew here from airfields in Latvia and elsewhere in the Soviet Union. In less than 40 years, the church, the cemetery, the former manor house and dozens of surrounding buildings were reduced to ruins.
Soviet Army Observation Tower (Kurgan of Officers)
The "Officers' Kurgan" is located less than a kilometre from the ruins of Zvārde Church. The Kurgan is made of the ruins and remains of the surrounding houses and manor house, which have been bulldozed together. An observation tower was built on the kurgan. According to the inscription, the present tower was built in 1981. The tower was used to record bomb hits. The training bombs had a reduced explosive content, so their hits had to be watched more carefully. Unexploded bombs were neutralized immediately, but not all could be found.
The remains of the tower can be seen here today - the brick walls. As the barrage is relatively high, you can even see the Lithuanian oil refinery in Mažeikiai on a clear day.
