Karosta – vokiško He-111 nusileidimo vieta Liepojos paplūdimyje 1939 m

VācuHeinkel-111lidmašīnaLiepājaspludmalē1939g.jpg
(https://port-alexandra3.livejournal.com/) Vācijas bruņoto spēku Heinkel He - 111 bumbvedējs pēc piespiedu nolaišanās Liepājas pludmalē 1939. gada 11.septembris.

1939 m. rugsėjo 11 d. vokiečių bombonešis Henkel He-111 puolė Lenkijos miestus, kai naktį nukrypo nuo kurso ir avariniu būdu nusileido Liepojos paplūdimyje. Apie šį įvykį pasakojama Liepojos gyventojo, Kuržemės skyriaus ryšių kuopos pareigūno Vilio Zobenso atsiminimuose. Nusileidimo vieta gamtoje nepažymėta. Apytikslės koordinatės yra N 56.59368° E 21.01598° – paplūdimyje prie šiaurinių fortų.

Ankstų rugsėjo 11-osios rytą visus sutrikdė žemai skrendančio lėktuvo triukšmas. Išėję į lauką pamatėme didelį, pilką lėktuvą su juodais kryžiais ant sparnų. Apskridęs keletą ratų aplink mūsų būstinę, jis nusileido paplūdimyje. Eime ten. Jis nusileido tiesiai ant jūros kranto. Išlipo trys lakūnai – du vokiečių karininkai ir vienas instruktorius. Kuopos vadui pasiteiravus, kas atsitiko, jie atsakė, kad buvo surengę reidą Lenkijoje, tačiau dėl sugedusio kompaso pasiklydo ir nebegalėjo grįžti į savo bazę. Nuvežėme juos į būstinę ir aprodėme kambarius viename kambaryje. Tiems vyrams karas baigėsi, nes pagal įstatymą jie turėjo būti vedę. Maisto jie gavo iš karininkų klubo, kuriuo nebuvo patenkinti ir norėjo pasikalbėti su Vokietijos konsulu Liepojoje. Konsulas į kompaniją atvyko kitą dieną ir maistą sutvarkė taip: konsulas sumokėjo už pietus, kuriuos užsisakė Liepojos viešbutyje. Jį atvežė kuopos karys. Kalbėjausi su vokiečių instruktoriumi – motociklininku. Jis buvo labai arogantiškas ir Hitlerio gerbėjas. Kuopos vadas irgi su jais turėjo visokių bėdų. Visi džiaugėmės, kai juos spalio 1-ąją išsiuntė į Rygą.

Vilis Zobensas, kilęs iš Liepojos, Kuržemės divizijos ryšių kuopos karininko pavaduotojas, tarnybą Latvijos kariuomenėje pradėjo 1925 metais Liepojos 1-ajame pėstininkų pulke. Tarnybos metu jis matė sovietų kariuomenės įžengimą į Latviją.

Pasakotojas: Vilis Zobens; Šią istoriją užrašė: Valdis Kuzmins
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

Zobensas, V. Atsiminimai, Liepājas Vards (Latvijos liaudies frontas). 1992 m.

Fotonoalbuma1109pieLiepājasnosēžaskādsvācubub.jpg
LKM4-151951569-FTHeinkelHe-111Liepājaspludmalē.jpg

Susijusios vietos

Liepojos šiaurinis fortas ir 1-oji baterija Karostoje

Šiauriniai fortai yra geriausiai žinoma ir vizualiai įspūdingiausia Liepojos tvirtovės dalis. Juos XIX a. pabaigoje pastatė Rusijos caro armija, o istorinis jų pavadinimas – 1-oji tvirtovės baterija.

1908 m. lapkritį, praėjus mažiau nei 10 metų po Liepojos tvirtovės pastatymo, ji nustojo veikti, nes jos statyba buvo pripažinta strategine klaida. Dalis patrankų buvo išardytos ir išvežtos į Kauno tvirtovę Lietuvoje, o kitos – išlydytos. Fortifikaciniai statiniai buvo du kartus susprogdinti, siekiant sunaikinti įtvirtinimus. Iki šių dienų išlikusios detalės yra sprogimų metu nevisiškai sunaikintos artilerijos baterijos ir požeminiai statiniai. Kaip ir Karosta, Šiauriniai fortai sovietų okupacijos metu buvo uždara karinė teritorija. Šiaurinių fortų lankytojai turėtų būti labai atsargūs. Kaip ir kitose Latvijos pakrantės vietose, status Baltijos jūros krantas Karostoje yra pavojingas dėl galimų pakrantės nuošliaužų. Todėl po fortų griuvėsiais vaikščioti draudžiama.

Šiaurinėje tvirtovės dalyje buvo įsikūrusi viena iš keturių pakrantės gynybos baterijų – 1-oji baterija. Baterijoje turėjo būti šešios 6 colių (152 mm) 1892 m. modelio „Canet“ sistemos patrankos, šešios 11 colių (280 mm) 1887 m. modelio patrankos ir dvi 57 mm „Nordenfeld“ priešlaivinės patrankos. Tik „Canet“ sistemos patrankos turėjo pakankamai ilgą šaudymo nuotolį, kad atlaikytų galimą Vokietijos karinio jūrų laivyno apšaudymą. Taigi, likviduojant tvirtovę, ginkluotė buvo sumontuota tik iš dalies.

Karosta, Liepojos karinis uostas (ekskursija)

Karosta yra didžiausia istorinė karinė teritorija Baltijos šalyse ir užima beveik trečdalį visos Liepojos teritorijos. Karosta – unikalus karinių ir įtvirtinimų pastatų kompleksas Baltijos jūros pakrantėje, turintis ypatingą reikšmę Latvijos ir pasaulio istorijoje bei architektūroje. Karostoje yra tokie karinio paveldo objektai kaip Šiaurinis molas ir fortai, Redanas, Karostos kalėjimas, Karostos vandens bokštas, Šv. Nikolajaus stačiatikių Jūros katedra, Oskaro Kalpako tiltas ir kiti.

Liepāja coastal artillery battery No. 2

Among the many objects of Liepāja Karosta, Liepāja coastal artillery battery No. 2 is still the most mysterious place in Liepaja. In battery no. 2, the ammunition depots of the troops of the various existing powers were always installed.

Liepaja Fortress Battery No. 2 was built further from the coastline and was protected by a high rampart. The batteries were armed with 16 11-inch (280 mm) mortars of the 1877 model. After the fortress was dismantled, ammunition warehouses were set up here. Due to the danger of explosions, the territory was closed to the public and guarded for 130 years, but now there is an exposition about the activities of the 1st Kurzeme Division Headquarters in the years 1919-1940s, as well as photo evidence of the 1st Liepāja Infantry Regiment, the 2nd Ventspils Infantry Regiment and the Kurzeme Artillery. regiment.