Redano mūšis 1919 m. lapkritį
Donatas Pudulis buvo Liepojos karinio uosto komendantūros seržantas, 1919 m. lapkričio 14 d. gavęs Ardėnų mūšio ordiną už drąsą ir narsą, kai, priešui užpuolus Redano fortą, perėmė komendanto kuopos vadovavimą iš mirtinai sužeisto vado leitenanto Roberto Radzinio ir greito kontratakavimo metu išvijo priešą iš forto, paimdamas 8 belaisvius ir 2 veikiančius kulkosvaidžius. Įdomus jo gyvenimas iki Liepojos mūšio. Būdamas 16 metų, 1911 m. jis savanoriškai įstojo į Sibiro šaulių pulką. 1914 m. jis dalyvavo mūšiuose su vokiečių armija Varšuvoje, Lodzėje ir kitur Lenkijos fronte, vėliau – mūšiuose su Austrijos armija. 1915 m. jis per Vladivostoką išplaukė į Prancūziją kaip Rusijos ekspedicinio korpuso dalis ir 4 mėnesius kovojo Verdune. 1917 m. pradžioje jis įstojo į Latvijos šaulių pulkus, o 1919 m. balandžio 7 d. – į Latvijos ginkluotąsias pajėgas Liepojoje.
„Du mėnesius fronte prie Liepojos nebuvo jokių reikšmingų pokyčių. 1919 m. spalio 9 d. vokiečiai puolė miestą, bet mes juos atrėmėme. Nuo spalio 9 iki 14 d. vykdėme tik žvalgybinius žygius. Lapkričio 14 d. naktį mūsų kuopa fronte buvo pakeista ir mes ilsėjomės Redano forte. Atvykome ten apie 2 val. nakties, bet nespėjome net užimti pozicijų, kai prasidėjo vokiečių puolimas: vokiečiai netrukus po to, kai palikome savo pozicijas, pralaužė frontą ir norėjo greitai užimti Redano fortą. Kuopos vadas, pirmasis leitenantas Radziņšas, greitai suorganizavo kareivius ir stipria šautuvų ir kulkosvaidžių ugnimi sustabdė priešo puolimą. Vokiečiai į puolimą atėjo storomis grandinėmis, visu ūgiu žygiuodami pirmyn, todėl mūsų ugnies aukų skaičius priešo gretose buvo itin didelis. Atėjus rytui, mūšio lauke matėme ištisas priešo kareivių lavonų krūvas. Vokiečiai buvo girti ir negalėjo įvertinti pavojaus, gresiančio jiems iš mūsų ugnies. Naktiniai mūšiai tęsėsi mūsų dažnais kontratakavimais. Apie...“ 8–9 valandą ryto leidomės į kontrataką (kontrataką) per pelkę, apaugusią mažomis pušimis ir drebulėmis. Pasivaikščiojimo vietos prie medžių buvo užšalusios, tačiau atvirose vietose buvo ir neužšalusių properšų. Eidamas į puolimą, pirmasis leitenantas Radziņš visada eidavo kuopos priekyje. Tą patį jis padarė ir šį kartą. Sekiau vadą tiesiai paskui. Priėjome prie drebulės pelkės pakraštyje, kai pirmasis leitenantas Radziņš staiga suklupo ir nukrito. Pribėgau ir paklausiau, kas nutiko. Vadas atsakė, kad jam bloga, todėl turėčiau perimti tolesnį kuopos vadovavimą. Įsakymas buvo pakartotas ir raštu. Pirmasis leitenantas Radziņš buvo mirtinai sužeistas į pilvą. Kulka pervėrė jo kūną. Sužeistasis mirė po 3 dienų ligoninėje. Nedelsdamas daviau įsakymą tęsti puolimą. Reikėtų pažymėti, kad kuopos kareiviai buvo be batų, prastai apsirengę. Per dvi dienas kartą per dieną gaudavome tik juodos kavos be cukraus ir ploną gabalėlį sausos ruginės duonos. Nepaisant to, Liepojos kareiviai kovojo kaip reti didvyriai. Mūsų puolimas buvo labai... trukdė vokiečių kulkosvaidžių lizdas. Jį reikėjo bet kokia kaina likviduoti. Grupė kuopos kareivių šliaužė prie kulkosvaidžių ant pilvų ir apsupo kulkosvaidžių įgulą rankinėmis granatomis, kurias buvome atėmę iš priešo tos pačios atakos metu. Ataka buvo sėkminga ir į mūsų rankas pateko du pilnoje kovinėje rikiuotėje esantys kulkosvaidžiai. Mes juos nedelsdami panaudojome mūšyje prieš vokiečius.
Lapkričio 14 d., 15 val., priešas buvo galutinai nugalėtas ir tuo pačiu smūgiu mes pagaliau išstūmėme vokiečius iš Liepojos už Lietavos ribų.
Laikraštis „Rīts“, 1934 10 28
Susijusios vietos
Redanas, Karosta
Redanas, arba Redanos fortas, yra Karostoje, lapkričio 14 d. gatvėje, apie 1,5 km nuo Šiaurinių fortų, gamtos rezervate „Tosmare“.
Istoriškai redanai buvo įtvirtinimų elementai, kur ilgesnės tvirtovės sienų atkarpos buvo dalijamos į trumpesnes dalis, įrengiant V formos pozicijas, nukreiptas į priešą, taip geriau apsaugant įtvirtinimų sieną. Karosto redanas yra XIX a. pabaigos Liepojos jūros tvirtovė, išsikišusi link Tosmarės ežero. Tvirtovei praradus savo, kaip tvirtovės, vaidmenį, aplink ją esantys įtvirtinimai ir fortai buvo iš dalies susprogdinti ir paversti nebenaudotinais. Tačiau Redanas išliko beveik nepaliestas.
1919 m. lapkritį, po nesėkmės Rygoje, Pavelo-Bermonto Avalovo pajėgos pradėjo intensyvų Liepojos puolimą. Mūšis vyko ir Redane, kur kovojo 80 Liepojos karinio uosto komendantūros kareivių, vadovaujamų vado leitenanto Radzinio. Lapkričio 14 d. per greitą puolimą bermontininkams pavyko užimti Redaną. Po to sekė Latvijos kariuomenės kontrataka ir Redanas buvo atsiimtas.
Birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais kiekvieną dieną nuo 11.00 iki 17.00 val. Redane jūsų lauks patyręs gidas, pasiruošęs papasakoti daugiau apie Liepojos tvirtovę ir istorinius įvykius Karostoje.
