Oskaro Kalpako bataliono mūšis ties Lielauce

Oskaro Kalpako muziejus ir memorialinė vieta „Airītes“ yra tarp Saldaus ir Skrundos, netoli greitkelio A9. Parodoje pateikiama išsami informacija apie pulkininką Oskarą Kalpaką ir jo batalioną, taip pat pristatoma Latvijos nacionalinės armijos ir memorialinės vietos „Airītes“ istorija. Parodoje pulkininką Oskarą Kalpaką pristatoma kaip asmenybę, kaip karį ir kaip kovotoją už Latvijos nepriklausomybę. Parodoje taip pat yra garso įrašų latvių, anglų ir vokiečių kalbomis. Juose pabrėžiama 1918/1919 m. istorinių įvykių svarba saugant Latvijos valstybingumą. Muziejaus pastatas yra restauruotas.

Įėjimas nemokamas; ekskursija su gidu – mokama. Komplekse yra poilsio zona, parkas, kliūčių ruožas, galima lankyti įvairius užsiėmimus, yra seminarų salė iki 30 žmonių.

O. Kalpakos aikštė yra pačiame Saldaus centre, Lielā ir Striķu gatvių sankryžoje.

Buvusi turgaus aikštė šiandien yra mėgstama Saldaus gyventojų ir lankytojų poilsio vieta, kurioje rengiami koncertai, minėjimai ir šventės. 1919 m. kovo 10 d. Saldaus tapo pirmuoju Latvijos miestu, kurį išlaisvino pulkininko Oskaro Kalpako batalionas.

1919 m. kovo 14 d. aikštėje įvyko pirmasis Latvijos atskirojo bataliono paradas, o 1992 m., pulkininko Kalpako garbei, aikštė buvo pavadinta jo vardu.

Paminklas pirmajam Oskaro Kalpako bataliono mūšiui at minti stovi prie Lielaucės liuteronų bažnyčios griuvėsių. Jis pastatytas toje vietoje, kur naktį iš 1919 m. sausio 15 d. į 16 d. įvyko pirmasis svarbus Kalpako bataliono mūšis. Tą naktį dvi Kalpako bataliono kuopos atrėmė viso bolševikų ba taliono ir kavalerijos eskadrono puolimą. Kadangi Lande sveras pralaimėjo mūšį Aucėje, buvo nuspręsta atsitraukti ir laikyti frontą prie natūralios kliūties – Ventos upės. Paminklas buvo atidengtas 1934 m. rugpjūčio 19 d., da lyvaujant buvusiam Kalpako bataliono kariui, žemės ūkio ministrui J. Kauliniui. Paminklo autorius – architektas P. Drei manis, o pastatė J. Sierinis. Paminklas pastatytas iš pilko granito blokų, o jo priekyje pritvirtinta juodo granito lenta su užrašu: „Čia 1919 m. sausį iš 15 d. į 16 d. įvyko pulkininko Kalpako bataliono mūšis.“ Per šį mūšį žuvo keturi kariai. XX a. 6. deš. pradžioje paminklas buvo sunaikintas, o lenta sudaužyta. 1991 m. jis buvo atstatytas, panaudojant ori ginalią lentą, kuri buvo perskelta į dvi dalis. Atstatytame paminkle lenta yra nebe iš bažnyčios pusės, o atsukta į Lielaucės centra.

Įsikūręs Lubanoje, Baznīcas g. 1, liuteronų bažnyčioje.

Lubanos bažnyčioje galima pamatyti tarpukariu įrengtą balto marmuro atminimo lentą pulkininkui Oskarui Kalpakui. 1924 m. birželio 22 d. bažnyčioje buvo atidengta atminimo lenta žuvusiems Lubanos vidurinės mokyklos mokiniams. 1926 m. buvo atidengta Lubanos parapijos įrengta atminimo lenta žuvusiems parapijos gyventojams, taip pat atminimo lenta ministrui pirmininkui Hugo Celminiui, gimusiam Lubanos parapijos „Naglinoje“.

Medžiagos apie Oskaro Kalpako ir Hugo Celminio kasdienį gyvenimą galima pamatyti Lubanos kultūros ir istorijos paveldo bei turizmo informacijos centro parodoje.

Įsikūręs Visagalos kapinėse, Madonos apskrityje

Eksponuojamas Oskaro Kalpako paminklas, atidengtas 1927 m. liepos 10 d., Kārlio Zālės ir Arnoldio Dzirkalio – trijų figūrų kompozicija, kurios centre pavaizduotas senovės latvių karys su skydu ir kardu rankose, o abiejose jo pusėse stovi du kariai. Skulptūrinės grupės papėdėje ant granito pagrindo įstrižai pritvirtinta bronzinė lentelė, kurioje išgraviruotas tekstas, kuriame yra ir Edvardo Virzos eilėraštis, skirtas Kalpakui.

Oskaras Kalpakas žuvo 1919 m. kovo 6 d. netoli „Airītē“, Skrundos–Saldus kelio pakraštyje, o jo palaikai rugsėjo 18 d. buvo perkelti iš Liepojos šiaurinių kapinių į šeimos kapines Visagaloje.

Paminklą atidengė pulkininko O. Kalpako paminklo komiteto pirmininkas generolas J. Balodis, dalyvaujant tuometiniam Respublikos prezidentui G. Zemgalui, ministrui pirmininkui M. Skujeniekui, Saeimos pirmininkui P. Kalniniui, karo ministrui R. Bangerskiui ir K. Ulmaniui. Paminklo kertinis akmuo buvo padėtas 1925 m. birželio 19 d. Paminklo akmuo buvo paimtas iš pulkininko gimtųjų namų Sienos pelkėje, ant šio akmens O. Kalpakas vaikystėje mėgo groti smuiku.

Pulkininko Oskaro Kalpako šeimos memorialas Liepsaluose yra Maduonos ir Lubano ežero teritorijoje. Liepsalas yra Kalpako vaikystės namai. Memorialinė vieta čia buvo įkurta 1997 m., remiantis pulkininko dukterėčios Ārijos Kalpako-Grundmanės (1922–2006) idėjomis ir panaudojant jos išteklius. Vietovėje eksponuojami įvairūs aplinkos objektai ir akmens skulptūros, turinčios simbolinę reikšmę, perteikiančios Latvijos etines ir patriotines vertybes. Didžiausiame pastate įrengta ekspozicija, skirta Latvijos nepriklausomybės karo istorijai ir 22 Latvijos laisvės metams (1918–1940). Visagalo kapinėse esantis Oskaro Kalpako paminklas, kurį sukūrė Kārlis Zāle ir Arnolds Dzirkals, buvo atidengtas 1927 m. Paminklą sudaro trijų figūrų kompozicija, kurios centre – senovės latvių karys, laikantis skydą ir kardą, o iš abiejų pusių – po krintantį karį. Skulptūrinės grupės papėdėje ant granito pagrindo įstrižai pritvirtinta bronzinė lentelė su išgraviruotu tekstu, įskaitant Edvardo Virzos Kalpaksui skirtą eilėraštį. Oskaras Kalpaksas mirė 1919 m. kovo 6 d. netoli Airytės, prie kelio iš Skrundos į Saldų.

Gamtos takas buvo sukurtas greta muziejaus esančioje teritorijoje ir yra paremtas 1936 m. O. Kalpako muziejaus ir jo aplinkos projekto idėja. Individualūs muziejaus lankytojai gamtos taku gali naudotis nemokamai.

Gamtos take eksponuojamos Kuldygos technologijų ir turizmo technikumo organizuoto medžio apdirbėjų plenero, kurio jungianti tema – „Už meilę laisvei“, metu sukurtos medinės skulptūros. Taip pat eksponuojami didelio formato paveikslai iš plenero „Saugok savo Tėvynę!“, kuriuos nutapė aplinkinių regionų moksleivių komandos.

Gamtos take taip pat įrengtas mini oro takelis jauniausiems muziejaus lankytojams.

The Lielauce Manor with its park is an object that is associated in Latvian history with the First Battle of Kalpaks, which took place during the War of Independence in January 1919, and its victory. The current manor building ensemble was basically formed at the beginning of the 19th century. The manor house was originally built in the Empire style as a two-story building with a tiled roof. The farm buildings of the complex are located further away from the manor park. The manager's house, which was later rebuilt into a cultural center, stables, a servants' house, and an ice cellar on the pond side, have survived. Only the foundations of the granary built in 1801 remain, but the volumes of the cone kiln, although rebuilt, have been well preserved. The manor's cart house or soldiers' barn can also be viewed.

After the establishment of the Latvian state, the Lielauce Manor building with the adjacent lake, park, buildings and a certain area of forest was first transferred to the establishment of an orphanage, but it was not established. In November 1926, the Forestry Department of the Faculty of Agriculture of the University of Latvia took over the Lielauce Castle, granted by the Central Land Committee for the organization of training practices, with its park and land of 59 hectares. After the Second World War, until 2009, there was a Lielauce Primary School here, but at the same time also a LLU service hotel. Currently, the manor and park are owned by SIA “Mudia”. Until the technical condition of the manor is improved, it is not available to visitors.

On the night of January 15, 1919, the Kalpaks Battalion fought the first battle at Lielauce, repelling the Red attack. It was the first significant battle of the Kalpaks Battalion, when the victory gave the soldiers a particularly strong morale boost.

During the retreat, on January 12, the Latvian separate battalion reached the Lielauce Manor Castle and settled there to rest, setting up guard posts on the surrounding roads. Early in the morning of January 16, the guards noticed the enemy approaching along the Dobele highway and managed to warn those in the castle. The first to engage in the battle was the Officers' Reserve Company, which had taken up positions near the manor building. The Cēsis Company, divided into two parts, tried to surround the enemy. At first, the Bolsheviks retreated, but then they launched a counterattack, which the Cēsis Company managed to repel. The enemy was forced to retreat. The first victory against the Bolsheviks had been won. Although the Kalpakians suffered four casualties (Lieutenant Kārlis Dambītis, Lieutenant Fridrihs Liepa, War Clerk Vilis Cīrulis and Instructor Jānis Būvmeistars) and eight wounded, the outcome of the battle encouraged the soldiers to continue fighting the enemy. Unfortunately, on the same day, the Latvian Separate Battalion was forced to abandon its positions, as the German Raeden Company lost the battle at Vecauce and retreated.