Kapitono Aleksandro Levingo prisiminimai apie žvalgybą virš Ventos prie Lenos

VĒST_foto_1919FEB_KalpakiešusargpostenispieVe.jpg

1919 m. vasarį abipus Ventos upės aktyviai veikė žvalgybinė veikla. Kapitonas Aleksandras Loevingas, kavalerijos divizijos viršininkas, buvo vienas iš žvalgybinių reidų vadų.

Dar vienas įsimintinas skautų žygis buvo vasario 12 d. Ankstų rytą 8 raitelių grupe važiavome į Leną. Palikę arklius prie sargybos dalinio, pėsčiomis nuėjome per Ventą į kitą krantą, kur po skardžio priedanga pradėjome judėti į šiaurę. Praėjome pro Pikulius, kur buvo žinoma, kad ten stovėjo vienas raudonasis būrys. Po to judame į Biržniekus. Prie šių namų buvo akivaizdus judėjimas, matėsi kai kurie vežimėliai. Paprašiau ltn (vėliau pulkininko) Eime ten su raiteliais. Aš pats ir kiti grįžome į mūsų Ventos pakrantę, užimdami pozicijas miško pakraštyje prie Kurmio, kad galėčiau padėti su ugnimi ir pan. Sumuškite grupę ir uždenkite jos išvykimą. Stambūs vyrai netrukus pastebėjo mūsų žvalgus ir norėjo juos išsiųsti atgal. Atidengėme ugnį, sukeldami didelę sumaištį priešo pusėje. Na, mūsų grupei jau pats laikas išvykti. Bijojau, kad neįkristų į upę, nes daug kur nebuvo ledo sluoksnio. Aš nuėjau su vltn. Atšaka atgal per upę, spygliais pažymėdamas perėjimo vietą. Paskui šliaužėme per pakrantės krūmus pažiūrėti, kur mūsų grupė apsistojo. Dengiamasis gaisras iš Kurmų girios pakraščio vis dar tęsėsi. Staiga vos už 100 metrų pamatėme raudonųjų grupę, kuri išbėgo iš šalia esančio miško. Pradėjome šaudyti tiek, kiek galėjome, iš stovimos padėties, siekdami sužavėti varžovą ir morališkai. Susirėmimas baigėsi skubotu didžiūnų pasitraukimu iš Biržniekų. Visi grįžome sveiki ir sveiki, ir tuo pačiu prakaitu. Su dainomis nuvažiavome pas Leną, kur su žinute pulkininkui sėdome ant žirgų jodinėti į Rudbaržius.

Pasakotojas: Aleksandrs Levings; Šią istoriją užrašė: Valdis Kuzmins
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

Kripen A., Kalpako batalionas ir balandžių brigada, Belimoras, 1963 m.

Susijusios vietos

Holy Trinity Roman Catholic Church in Lēni

The church is located in the village of Lēnu, Nīkrāce parish, Skrunda municipality, on the Skrunda - Embute road.

The Venta River is located near the church, the banks of which were guarded by soldiers of the 1st Separate Latvian Battalion in February 1919. As the battalion's numbers did not allow for a continuous front line, the front was guarded by sentry posts. One of them was also located on the bank of the river near the church. The church towers were useful for surveillance of the surrounding area and the other side of the river.

Memorial to the 1st Latvian Separate Battalion in Lėnai and relocation site on the Venta

The monument is located in Lēņi, at a road crossroads near Lēņi Manor.

The monument was unveiled on 8 November 2007. It was designed by sculptor Maija Engele. The author and financier of the monument is Jānis Blūms, whose father, Lieutenant Paulis Blūms, 1st Lieutenant of the 1st Separate Latvian Battalion Cavalry Division, organised and led the river crossing on 3 March 1919 with the help of 10 men.

Every year on 3 March, young guards, servicemen and other interested persons gather here for a commemorative event in honour of the 1st Latvian Separate Battalion.

Lēnu Manor

The manor castle is located in the village of Lēnu, by the Venta River. The castle is currently privately owned and can therefore only be seen from a distance.

The manor house was used as a support point by the 1st Latvian Separate Battalion from the end of January to 3 March 1919.  The Latvian Separate Battalion had to liberate the surroundings of Leni Manor in order to be able to cross the river opposite Jaunmuiža. 

The manor belonged to Baron Friedrich von Firks, who also owned the Rudbāržzi and Sieksate manors. The manor house was built in the 19th century.  For the Baron, the castle of Lēnu served mainly as a place for hunting and weekend relaxation. 

From 1927 to 1937 the castle was a school, and during the Soviet occupation it was a collective farm woodshop. In 1965, a community centre was opened. The ensemble of buildings has suffered many alterations and the park has not been preserved. Several outbuildings have survived.