Apie 3-iojo Kaukazo šaulių pulko kareivius, kurie Pirmojo pasaulinio karo metu buvo sušaudyti Jėkabpilyje už kurstymą nepaklusti įsakymams
1916 m. gegužės 18 d., 20.30 val., Kėgerių dvaro griuvėsiuose (apie 7 km į pietus nuo Jekabpilio, už Brodie) už kurstymą nevykdyti įsakymų buvo sušaudyti 3-iojo Kaukazo šaulių pulko kareiviai. Egzekucijai vadovavo prusleitnantas Ravnjaličevas.
1916 m. kovo mėn. prie Jekabpilio tilto vyko įnirtingos kovos. Čia Šiaurės fronto vyriausiasis vadas N. Ruzskis buvo suplanavęs pralaužti vokiečių 8-osios armijos frontą su toli siekiančiais planais – užimti Panevėžį. Tačiau tik puolimo pradžioje 5-osios armijos daliniams kai kuriose Jekabpilio rajono vietose pavyko pasistūmėti 2–3 km. Priešo kontrataka privertė juos grįžti į pradines pozicijas.
5-ojoje armijoje sustiprėjo antikarinė propaganda. Daugpilio rajone 6-ojo Sibiro šaulių korpuso daliniai netgi atsisakė vykdyti kovinius įsakymus. Tarp nepatenkintųjų buvo ir 5-osios armijos 3-iojo Kaukazo šaulių pulko, dislokuoto Jėkabpilio tilto fronte, kareiviai. Karininkus informavo pasiuntiniai, kurie aktyviausiai pasisakė prieš karą ir ragino juos sekti sibiriečių pavyzdžiu bei nepaklusti įsakymams.
1916 m. gegužės 18 d. rytą 3-iojo Kaukazo šaulių pulko vadas pulkininkas Areševas įsakė suimti pulko šaulius – kapralą Aleksejų Kuznecovą, eilinius Gerasimą Serichenkovą, Grigorijų Jaluniną, Aleksejų Sokolovą, Semjoną Čiukurą ir perduoti juos karo teismui. Įsakymu Nr. 141 pulkininkas Areševas lauko karo teismo pirmininku paskyrė pulkininką leitenantą Rudnevą, o nariais – kapitonus Ivanovą ir Voroncovą, štabo kapitonus Bek-Zeinalovą ir Petrovą.
Kapralas A. Kuznecovas ir šaulys G. Seričenkovas buvo apkaltinti tyčiniu gandų skleidimu tarp kareivių. Šaulių G. Jalunino, A. Sokolovo ir S. Cukuro „nusikaltimas“ buvo toks pat kaip ir jų bendražygių, tačiau buvo suformuluota, kad jis buvo padarytas dėl neatsargumo. Karo lauko teismo posėdis buvo trumpas. Teisėjai vienbalsiai pripažino kaltinamuosius A. Kuznecovą, G. Seričenkovą ir G. Jaluniną kaltais dėl kareivių kurstymo turint išankstinį tikslą sukelti neramumus pulke ir fronte. Todėl, vadovaujantis Įstatymų kodekso XXII tomo 246 straipsnio 1 dalimi, jiems buvo skirta mirties bausmė sušaudant. Šauliai A. Sokolovas ir S. Cukursas buvo išteisinti, nes jų kaltė nebuvo įrodyta.
Lauko karo teismo nuosprendis buvo nedelsiant perduotas pulko vadui, o pulkininkas Arševas parašė rezoliuciją ir nuosprendį: „Patvirtinu teismo nuosprendį. Įsakau leitenantui Ravnaličevui jį įvykdyti.“
1917 m., nuvertus caro valdžią, nužudytųjų pelenai buvo perlaidoti jų bendražygių Jekabpilio kapinėse, taip pat buvo pastatytas paminklas, tačiau jis nebuvo baigtas. Paminklas buvo restauruotas 1950 m.
Užrašas ant paminklo:
3-iasis KAUKAZIETIŠKAS
STRILKOVAGO POLKA
RODYKLĖS
ГЕРАСИМ СРЕЧЕНКО
SEMJONAS KUZNETSOVAS
GRIGORIJUS JALUNINAS
Iluta Bērziņa, Jekabpils istorijos muziejus
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Pirmojo pasaulinio karo Rusijos kareivių broliškos kapinės
Įsikūręs Jėkabpilio valstybinės gimnazijos alėjos pradžioje, link pagrindinio įėjimo į mokyklą.
Jis pastatytas virš kapo 1915 m. žuvusių 3-iojo Kaukazo šaulių pulko rusų kareivių atminimui. Brolijos kapinėse palaidoti 139 kareiviai ir du karininkai, žuvę 1915 m. rugsėjo 1 d. netoli Jekabpilio, per puolimą, kuriuo buvo siekiama pralaužti frontą Panevėžio link.
Užrašas ant obelisko:
3-iojo KAukazo šaulių pulko PAREIGININKŲ IR PAINĖJŲ HEROJAI. ЗА ВЕРУ ЦАРЯ И ОТЕЧЕСТВА В СЛАВУ РУССКОГО ОРУДИЯ НА ПОЛАНВВИПЛЕ 1-GO SENTYABRYA 1915 ГODA В ОКРЕСТНОСТЯХ ЯКОБШТАТА. NĖRA NIEKO LABIAU, KĄ MYLĖČIAU, KAD KAS NORS ATIDUOTŲ SAVO SIELAS UŽ SAVO DRAUGUS.
Užrašas ant betoninio pagrindo:
Šlovingasis SMERTAS BESVIJA KRAŠĖ.
Taip pat yra kalkakmenio lenta su 78 žuvusių kareivių ir karininkų vardais.
Paminklą supa betoniniai stulpai, sujungti ketaus grandinėmis.
Paminklo autorius – Jēkabpilio akmentašys J. Sieriņš.
