Apie Raudonosios armijos kareivių nusikaltimus Tukume.
Tukume sovietų okupacijos metu buvo pastatyta keletas Raudonosios armijos paminklų. Šiandien jie vis dar neprarado savo buvusių, sovietinių ideologinių tikslų ir toliau kuria Raudonosios armijos, kaip išvaduotojų, mitą. Apie Raudonosios armijos karių nusikaltimus išliko įvairių šaltinių. Vieną šaltinių grupę galima rasti vietiniuose laikraščiuose, kuriuose vaizdžiai aprašomas Raudonosios armijos nusikaltimų atlaidumas ir mastas.
(..) Tukume Raudonosios armijos kareiviai nužudė kelis gyventojus [...] Tais laikais ir vėliau Raudonosios armijos kareiviai masiškai prievartavo moteris. Smurto aktai buvo vykdomi net prieš 12–14 metų mergaites [...] Raudonosios armijos kareiviai gatvėje klausinėjo praeivių laiko, o kai jiems tai pasakydavo, atimdavo jų laikrodžius. Iš daugelio žmonių buvo nuimti vestuviniai žiedai, paimti dviračiai. Dažnai nutikdavo, kad Raudonosios armijos kareivis, įeidamas į namą, iššaudavo į orą ir po to visiškai apiplėšdavo įbaugintus gyventojus. (..).
(..) beveik nė vienas Tukumo gyventojų būstas neliko neaplankytas Raudonosios armijos kareivių. Laikrodžiai, vertingi daiktai, degtinė, uogienė, medus – buvo pagrindinės ieškomos vertybės [...]. Raudonosios armijos kareivis sulaikė maždaug 30 metų moterį ir pareikalavo: „Parodyk man savo dantis!“ Moteris atvėrė burną, kurioje buvo keli auksiniai dantys. Mongolas, daug negalvodamas, čia pat gatvėje išmušė nelaimingajai moteriai dantis iš burnos ir išėjo (..)“
Laikraštis „Tukuma žinios“. Jo nebėra. 1944 m. rugpjūčio 29 d.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Laisvės kovotojų paminklas
Įsikūręs Tukums, Mālkalns, Jelgavas g. 15A.
Paminklas buvo atidengtas 1975 m., siekiant pabrėžti Raudonosios armijos nuopelnus Antrojo pasaulinio karo metu. Jis tarnavo kaip sovietinės ideologijos ir propagandos priemonė, simboliškai sustiprinanti okupacinio režimo buvimą Latvijoje ir kurianti sovietinio režimo kaip „išvaduotojų“ mitą. Paminklo autorius – skulptorius, kilęs iš Tukumo Arta Dumpė.
Po Vokietijos kapituliacijos 1945 m. gegužės 8 d. Raudonoji armija Kuržemę laikė priešo užkariauta teritorija, o ne išlaisvinta SSRS dalimi. Kuržemės gyventojai buvo priešai, o jų turtas – karo trofėjais. Represinė valdžia ir armija pradėjo „Kuržemės valymą“. 16–60 metų vyrai buvo sulaikomi, registruojami ir tikrinami. Pavojingumo požiūriu Kuržemės gyventojai – vyrai – buvo prilyginti kapituliavusios Vokietijos kariškiams. Prasidėjo Raudonosios armijos atlaidumas ir nusikaltimų banga – žmogžudystės, išžaginimai, plėšimai, areštai ir „žmonių dingimai“. Vienintelis ginkluotas pasipriešinimas kilo iš nacionalinių partizanų grupių. Sovietų valdžia sukūrė naikintojų batalionus, taip pat ir Tukumo rajone, kad būtų pašalintas bet koks pasipriešinimas. Smurto ir teroro banga pasiekė piką 1949 m., kai visoje Latvijoje vyko gyventojų deportacijos.
Paminklą galima pamatyti ir šiandien. Jo simbolinė reikšmė buvo interpretuojama įvairiai – tai mūšio scena arba motina, laikanti sūnus, kovojančius priešingose pusėse. Paminklas pastatytas ant kalvos, nuo kurios atsiveria įspūdingas vaizdas.
