Apie Raudonosios armijos karių nusikaltimus Tukume.
Sovietų okupacijos metais Tukume buvo pastatyti keli paminklai Raudonajai armijai. Šiandien jie neprarado savo buvusių sovietinių ideologinių tikslų ir toliau kuria mitą apie Raudonąją armiją kaip išvaduotojus. Apie Raudonosios armijos karių nusikaltimus yra išlikę įvairių šaltinių. Vieną šaltinių grupę galima rasti vietiniuose laikraščiuose, kuriuose vaizdingai aprašomas Raudonosios armijos nusikaltimų leistinumas ir mastas.
(..) Tukume raudonarmiečiai nužudė kelis gyventojus [...] Šiomis dienomis ir vėliau raudonarmiečiai masiškai prievartavo moteris. Smurto veiksmai buvo daromi net prieš 12-14 metų mergaites [..] Raudonarmiečiai gatvėje praeivių prašė laiko, o kai pasakė, paėmė laikrodį. Iš daugelio žmonių pavogti vestuviniai žiedai, paimti dviračiai. Dažnai pasitaikydavo, kad raudonarmietis, įėjęs į namą, šovė į orą, o paskui visiškai apiplėšė įbaugintus gyventojus. (...).
(..) vargu ar tukmiškių namai liko neaplankyti raudonarmiečių. Laikrodžiai, vertybės, degtinė, uogienė, medus – buvo pagrindinės vertybės, kurių buvo ieškoma [...] Raudonoji armija sulaikė apie. 30-metę moterį ir paklausė: „Sulaužyti dantys! Adresatė atvėrė burną, kurioje buvo keli auksiniai dantys. Mongolė, daug negalvodama, čia pat gatvėje ištraukė nelaimingajai moteriai iš burnos dantis ir išėjo (..)“
Laikraštis „Tukuma zina“. Praėjo. 1944 metų rugpjūčio 29 d.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Laisvės kovotojų paminklas
Įsikūręs Tukums, Mālkalns, Jelgavas g. 15A.
Paminklas buvo atidengtas 1975 m., siekiant pabrėžti Raudonosios armijos nuopelnus Antrojo pasaulinio karo metu. Jis tarnavo kaip sovietinės ideologijos ir propagandos priemonė, simboliškai sustiprinanti okupacinio režimo buvimą Latvijoje ir kurianti sovietinio režimo kaip „išvaduotojų“ mitą. Paminklo autorius – skulptorius, kilęs iš Tukumo Arta Dumpė.
Po Vokietijos kapituliacijos 1945 m. gegužės 8 d. Raudonoji armija Kuržemę laikė priešo užkariauta teritorija, o ne išlaisvinta SSRS dalimi. Kuržemės gyventojai buvo priešai, o jų turtas – karo trofėjais. Represinė valdžia ir armija pradėjo „Kuržemės valymą“. 16–60 metų vyrai buvo sulaikomi, registruojami ir tikrinami. Pavojingumo požiūriu Kuržemės gyventojai – vyrai – buvo prilyginti kapituliavusios Vokietijos kariškiams. Prasidėjo Raudonosios armijos atlaidumas ir nusikaltimų banga – žmogžudystės, išžaginimai, plėšimai, areštai ir „žmonių dingimai“. Vienintelis ginkluotas pasipriešinimas kilo iš nacionalinių partizanų grupių. Sovietų valdžia sukūrė naikintojų batalionus, taip pat ir Tukumo rajone, kad būtų pašalintas bet koks pasipriešinimas. Smurto ir teroro banga pasiekė piką 1949 m., kai visoje Latvijoje vyko gyventojų deportacijos.
Paminklą galima pamatyti ir šiandien. Jo simbolinė reikšmė buvo interpretuojama įvairiai – tai mūšio scena arba motina, laikanti sūnus, kovojančius priešingose pusėse. Paminklas pastatytas ant kalvos, nuo kurios atsiveria įspūdingas vaizdas.
