Specialūs įspėjimai dviratininkų sveikatos priežiūrai
Dviratininkų rengimo nuostatuose nurodytos rekomendacijos skirtos Latvijos kariuomenės dviratininkų mokymui. Rekomendacijose daugiausia dėmesio skiriama kario sveikatos problemoms.
Specialūs įspėjimai dviratininkų sveikatos priežiūrai:
Pasibaigus naujų karių mokymo laikotarpiui, gydytojas turi atlikti ilgos kelionės neištveriančių karių sveikatos patikrinimą. Jeigu gydytojo nuomone minėti kariai netinka dviratininkų ešelonui ir jų negalima panaudoti motorizuotajam ešelonui, tuomet juos reikia perkelti į kitus dalinius.
Tinkama sveikatos priežiūra padidina dviračių vienetų našumą
Darant žygį, įsakymas dėl būtinosios pagalbos pakinktuose duodamas kuo anksčiau žygio pradžioje.
Dviratininkų apranga ir diržai turi būti sureguliuoti taip, kad netrukdytų organizmo kraujotakai.
Dažnesnis šaltas plovimas prieš ir po jojimo apsaugo kojas ir klubus nuo trinties (važinėjant šiltuoju metų laiku).
Draudžiama vartoti alkoholį prieš eitynes, eitynių metu, taip pat iškart po eitynių pabaigos.
Nereikia pradėti pasivaikščiojimo nei tuščiu, nei pilnu skrandžiu.
Raumenų mėšlungis gali būti pašalintas masažu. Rankų ir kojų mėšlungis atsiranda, jei dviratininkas nėra pakankamai treniruotas, jei dviračio balnas yra neteisingai sumontuotas, jei dviratininkas ilgą laiką laiko rankinį stabdį arba nuolat laiko vairą toje pačioje vietoje, jei dviratininko apranga aptempta ir nėra pakankamai patogi. Per aptemptos kelnės ar apatinės kelnės sukelia aštrų kelių ir kojų raumenų skausmą.
Jei dviratininkas peržengia savo ištvermės ribas, jis patiria greitą ir nereguliarų širdies plakimą, taip pat sunku kvėpuoti.
Jei dviratininką jaučia bendras negalavimas – šaltkrėtis, šaltas prakaitas, blyškus veidas, pasunkėjęs kvėpavimas, dusimo pojūtis ir pagreitėjęs bei netolygus širdies ritmas, dviratininką reikia paguldyti, atsegti sagus ir duoti nedidelį kiekį maisto su kava ar arbata; po trumpo poilsio dviratininkui sugrįš prarastos jėgos.
Saulės smūgio atveju reikia atsižvelgti į Vidaus tarnybos nuostatuose nurodytas taisykles.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pertraukoms tarp dviratininkų maudymosi procesijų. Plaukti galima tik tuo atveju, jei dviratininkas pakankamai atvėsęs ir susinormalizavęs pulsas.
Dviratininkų mokymo nuostatai. Ryga: kariuomenės štabo mokomoji dalis, 1940 m.
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Karinių motociklų ekspozicija Saulkrastų dviračių muziejuje
Dviračių muziejus yra Saulkrastuose, netoli A1 greitkelio ir Pabaži geležinkelio stoties, šalia Baltosios kopos. Muziejaus kolekciją sudaro techniškai įdomiausi dviračių raidos istorijos pavyzdžiai Latvijoje. Tai didžiausia dviračių kolekcija Baltijos šalyse, kurioje yra apie 60 Latvijoje pagamintų ir naudotų dviračių, įskaitant armijos tipo dviračius. XX amžiaus pradžioje daugelis armijų pradėjo plačiai naudotis dviračių prieinamumu ir privalumais. Dėl jų mobilumo buvo suformuoti specialūs dviračių daliniai. Dviračių daliniai galėjo lengviau rinkti žvalgybos informaciją ir pradėti netikėtus išpuolius, be to, jie buvo mobilesni nei įprasti pėstininkai, kai reikėjo vykdyti operacijas plačioje teritorijoje. Po Pirmojo pasaulinio karo Latvijos armija taip pat turėjo dviračių dalinių, kurie naudojo Latvijoje pagamintus armijos dviračius. Kiekvienas tokiame dviračių dalinyje tarnavęs kareivis turėjo atitikti griežtus reikalavimus. Būtina gera ištvermė, regėjimas ir klausa, taip pat sveika širdis ir plaučiai. Jie negalėjo sverti mažiau nei 80 kg, o jų ūgis turėjo būti 165–180 cm. Latvijos armijoje buvo laikomasi standarto, kad gerai apmokytas dviratininkas per dieną turėtų įveikti 80–100 km, o priverstinėmis sąlygomis – iki 150 km. Žiemą, kai nebuvo galima naudoti dviračių, buvo naudojamos slidės. Dviračių būrio kareivis turėjo sugebėti per dieną nučiuožti 50–60 km. Daugelis dviračių būrių kareivių vėliau tapo profesionaliais sportininkais.
Kasmet sulaukiame apie 5000 lankytojų.
Latvijos karo muziejus
Latvijos karo muziejus yra įsikūręs senamiestyje, netoli Laisvės paminklo, istoriniame gynybos pastate, vadinamame „Parako bokštu“. Muziejuje yra 11 eksponatų. Čia eksponuojami įvairūs ginklai, dokumentai, uniformos, apdovanojimai, ženkleliai ir kiti daiktai, pasakojantys apie kasdienį kareivio gyvenimą kare. Latvijos karo muziejus yra vienas seniausių muziejų Latvijoje. Jo ištakos siekia Pirmąjį pasaulinį karą. Muziejaus kolekciją daugiausia sudarė asmeniniai kareivių daiktai arba mūšio laukuose rasti daiktai. Latvijai atgavus nepriklausomybę, pagrindinis muziejaus tikslas tapo sukurti ekspoziciją apie Latvijos karo istoriją ir aktyvų gyventojų vaidmenį saugant savo žemę. 1937 m. muziejus buvo išplėstas ir techniškai buvo vienas moderniausių tuo metu Europoje. Parako bokštas buvo vienas iš Rygos įtvirtinimų bokštų. Kai kurie įrodymai siekia 1330 m., kai jis buvo minimas kaip „Smėlio bokštas“. Bokštas buvo sugriautas 1621 m., kai Rygą apgulė Švedijos armija. Tačiau 1650 m. buvo pastatytas naujas bokštas parakui ir ginklams laikyti. Nugriovus miesto įtvirtinimus, Parako bokštas išlieka vienu svarbiausių Rygos gynybos sistemos įrodymų.
