Taip gimė Rygos Brolių kapinės
Pasakotojas aprašo aplinkybes, kuriomis buvo sukurtas garsiausias Latvijos memorialas, skirtas žuvusiems kariams. Kaip matyti iš atsiminimų, nacionalinių didvyrių kapinės susidūrė su daugybe kliūčių ir nepalankiu – niekinančiu požiūriu ne tik iš bažnyčios, bet ir iš Rygos miesto valdžios pusės.
„Latvijoje nėra žmogaus, kuris nežinotų, kad Rygoje yra Brolių kapinės. Jas aplankiusių žmonių skaičius nesuskaičiuojamas. Ir vis dėlto koks mažas skaičius tų, kurie žino, kaip jos atsirado ir kokie mūšiai dėl jų vyko jų laikais. Bet ar kas nors gali to nežinoti? Netrukus po pasaulinio karo pradžios Rygos Domo ir Šv. Petro bažnyčių administracijos Miško kapinėse skyrė 146 kapus žuvusiems liuteronų kariams, kurie Rygoje neturėjo giminaičių, laidoti. Kai 1915 m. buvo įkurtas Latvijos šaulių batalionas, šio bataliono organizacinis komitetas pradėjo laidoti pirmuosius žuvusius šaulius čia. Vėliau paaiškėjo, kad šias kapines reikėjo išplėsti. Organizacinis komitetas kreipėsi į Domo ir Šv. Petro bažnyčių administracijas su atitinkamu prašymu. Ir čia teko matyti tokį tragišką vaizdą, kad šauliams, žuvusiems mūšyje gindami savo gimtąją žemę, tai nebuvo suteikta net gimtojoje žemėje, net jei tik smėlio pagalvė jų paskutiniam poilsio vietai. Tada tarp organizuojančiųjų kilo įnirtinga kova...“ komitetas ir minėtų bažnyčių administracijos, į kurį taip pat įsitraukė Rygos miesto taryba ir miesto taryba. Organizacinis komitetas 1916 m. birželio 3 d. miesto tarybai pateikė tokį straipsnį Nr. 5827: „Rygos evangelikų liuteronų Domo ir Petro bažnyčių administracijos Miško kapinėse skyrė žemės sklypą žuvusių kareivių laidojimui. Kadangi minėtoje vietoje jau buvo palaidoti 138 šauliai, organizacinis komitetas kreipėsi į minėtas administracijas su klausimu, kokiu pagrindu jos norėtų skirti papildomą žemės sklypą, tačiau sulaukė kategoriško atsisakymo. Iš tokių administracijų pareiškimų ir pasiteisinimo, kad jos „visiškai neranda galimybės skirti jokio kito žemės sklypo Miško kapinėse, nes šios kapinės pirmiausia turi tarnauti Domo ir Petro bažnyčių poreikiams“, aiškiai matyti, kad jos nenori kreiptis į organizacinį komitetą.“
„(..) Vieta, kuri bus paskirta žuvusių šaulių Brolių kapinėmis, vėliau, kai mūsų šalyje įsivyraus taika, bus aptverta tvora, o žmonės, kurie ateis aplankyti šių kapų, neturės jokio ryšio su Domo ir Petro bažnyčių parapijų nariais, kurių interesus minėta administracija iškelia aukščiau už viską. Be to, nereikėtų pamiršti, kad šios administracijos miestui moka tik 1 rublį per metus už didžiulį joms skirtą žemės plotą Miško kapinėse, ir jis nepatirs jokių materialinių nuostolių dėl to, kad Latvijos šauliams buvo skirtas palyginti nedidelis žemės sklypas. Šių Šaulių Brolių kapinių išorinė išvaizda taip pat nesukurs jokio bjaurumo bendrame Miško kapinių charakteryje, nes šias Brolių kapines nuolat prižiūrės ir globos tiek organizacinis komitetas, tiek žuvusių šaulių artimieji. Iš pradžių šių kapų priežiūra rūpinosi organizacinis komitetas, o kiek vėliau – Latvijos Raudonasis Kryžius.“
Taip gimė kapinės, kuriose ilsisi legendiniai didvyriai iš visų Latvijos žemės ūkių – ir šauliai, ir vėlesni išsivadavimo karo dalyviai. Jie kovojo kaip broliai, krito kaip broliai ir dabar broliškai ilsisi bendrame kape, suteikdamos šiai šventovei vienintelį pavadinimą, kurį jai galima suteikti – Brolių kapinės (..)“
laikraštis „Latvių šaulys“, Nr. 12, 1934 m. Straipsnio pavadinimas „Taip gimė Rygos brolių kapinės“
Susijusios temos
Susijusios vietos
Brolių kapinės Rygoje
Rygos brolių kapinės yra šiauriniame Rygos rajone. Kapinės užima 9 ha plotą ir yra iškiliausias bei reikšmingiausias memorialinis ansamblis Latvijoje, skirtas žuvusiems Latvijos kariams. Čia palaidota apie 3000 karių. Brolių kapinės buvo įkurtos Pirmojo pasaulinio karo metu, palaidojus pirmuosius tris Latvijos šaulius, žuvusius Tyrelio purve mūšyje prieš vokiečių armiją. Vėliau Brolių kapinėse taip pat buvo palaidoti Latvijos kariai, žuvę kituose mūšiuose ir karuose. Memorialas sukurtas pagal skulptoriaus Kārlio Zālės projektą ir yra pirmasis memorialinis ansamblis Europoje, turintis tokią kraštovaizdžio, architektūros ir skulptūrinę vertę. Jame naudojami Latvijos kraštovaizdžiui būdingi elementai, tradicinės sodybos, Latvijos folkloras ir istorija, kurie giria karių savybes ir pasakoja apie kario kelią. Memorialas buvo atidengtas 1936 m. ir jį sudaro trys dalys: „Minties kelias“ – 250 m ilgio alėja, „Didvyrių terasa“ su Šventosios liepsnos aukuru ir Šventosios ąžuolyno ansambliu bei laidojimo vieta su Latvijos siena ir motinos su žuvusiais sūnumis memorialu.
