Taip Rygoje gimė Brolių kapinės
Pasakotojas aprašo, kokiomis aplinkybėmis buvo sukurtas žymiausias Latvijos memorialas, skirtas žuvusiems kariams. Kaip matyti iš prisiminimų, tautos didvyrių kapinės susidūrė su aibe kliūčių ir piktadarių – nepritariančiu požiūriu iš ne tik bažnyčios, bet ir Rygos miesto vadovybės.
"Latvijoje nėra žmogaus, kuris nežinotų, kad Rygoje yra brolių kapai. Juos aplankiusių žmonių skaičius nesuskaičiuojamas. Ir vis dėlto kiek mažai yra žinančių, kaip jie atsirado ir kokie mūšiai dėl jų vyko savo laiku. Bet ar gali kas nors to nežinoti? Netrukus prasidėjus pasauliniam karui, visos Rygos katedros ir Petro bažnyčių kapai buvo palaidoti. žuvę savo žinioje esančiose miško kapinėse Latvių batalionas Liuteronų bataliono komitete pradėjo laidoti pirmąjį žuvusį šautuvą gentims, kurios saugė savo gimtąjį kraštą, žuvo mūšiuose, atsisakė net smėlio pagalvėlės gyvenimo poilsiui šiame gimtajame krašte. Taip pat vyko toks karštas mūšis tarp Rygos miesto tarybos ir bažnyčios tarybos. jį organizacinis komitetas pateikė miesto valdybai 1916 m. birželio 3 d. pagal Nr. 5 827 šio straipsnio: "Rygos evangelikų-liuteronų katedros ir Petro bažnyčių administracijos skyrė žemės sklypą Mežo kapinėse žuvusiems kariams laidoti. Kadangi jau minėtoje vietoje iki šiol buvo palaidoti 138 lankininkai, org. komitetas kreiptasi į min. administracijas, kurioms bus pateiktas klausimas papildomai. sulaukė kategoriško atmetimo iš tokių administracijų pasisakymų ir to paties pasiteisinimo, kad jie „neranda galimybės Mežo kapinėms priskirti jokio kito sklypo, nes šios kapinės pirmiausia turi tarnauti Domo ir Petro bendruomenių poreikiams“, aišku, kad jie nenori eiti prieš organizacinį komitetą.
„(..) Vieta, kuri bus paskirta kaip brolių kapas žuvusiems lankininkams, vėliau, kai mūsų krašte įsitvirtins ramybės valstybė, bus apribota tvora, o žmonės, kurie ateis aplankyti šių kapų, neturės jokio ryšio su Domo ir Petro bažnyčių nariais, kurių interesus aukščiausia iškelia minėtos žemės administracija, be to, šios didžiulės teritorijos administracija neturėtų mokėti. jiems paskirta Miško kapinėse po 1 rublį per metus, ir dėl to nepatirs jokių materialinių nuostolių, jei Latvijos lankininkams bus skiriamas palyginti mažas sklypas Bendras brolių kapų pobūdis nebus išvaizdus, nes jais rūpinsis organizacinis komitetas, taip pat žuvusių lankininkų artimieji.
Taip gimė kapinės, kuriose ilsisi legendiniai herojai iš visų latvių kraštų – ir šauliai, ir vėlesni išsivadavimo karo dalyviai. Kaip broliai jie kovojo, kaip broliai krito, o dabar broliškai ilsisi bendrame kape, suteikdami šiai šventovei vienintelį jai galimą pavadinimą – Brolių kapai (..)“
laikraštis „Latviešu strēlnieks“, Nr. 12., 1934. Metai. Straipsnio pavadinimas „Taip gimė brolių kapinės Rygoje“
Susijusios temos
Susijusios vietos
Brothers' Cemetery in Riga
Riga Brothers’ Cemetery is located in the northern district of Riga. The cemetery extends over an area of 9 ha and is the most outstanding and significant memorial ensemble in Latvia dedicated to the fallen Latvian soldiers. About 3,000 soldiers are buried here. The Brothers’ Cemetery was created during World War I after the first three Latvian Riflemen, who fell in Tīreļpurvs in the battle against the German Army, were buried here. Later Latvian soldiers who had died in other battles and wars would also be buried in the Brothers’ Cemetery. The memorial is based on the design of the sculptor Kārlis Zāle, and is the first memorial ensemble in Europe with such landscape, architecture and sculptural value. It uses elements typical to the Latvian landscape, traditional farmsteads, Latvian folklore and history that praise the characteristics of soldiers and tell the story of the way of the soldier. The memorial was unveiled in 1936 and it has three parts: ‘The Road of Though’ which is a 250 m long alley, ‘Terrace of Heroes’ with the Altar of the Sacred Flame and ensemble the Sacred Oak Grove, and the burial ground with the Latvian wall and a memorial of a mother with her fallen sons.
