Svečias iš Švedijos Kõpu pusiasalio oro erdvėje
1981 m. rugsėjo 19 d. 35 metų švedas, turintis piloto licencijas, išėjo iš Långbro psichiatrijos ligoninės ir paprašė Brommos oro uosto lėktuvo, kuris galėtų kelis ratus skristi virš Stokholmo. Tiesą sakant, jis norėjo vykti į Estiją. Švedas atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje, kai užpuolė savo motiną peiliu. Prieš tai jį paliko lenkų kilmės totorė. Tėvynėje švedas buvo sutikęs emigrantą estą, kuris jam pasakojo gražias istorijas apie Estiją. Taip jam kilo nenugalimas noras gyventi, dirbti, taip pat gydytis ligą Estijoje.
Tą dieną, kai švedų mažasis lėktuvas skrido į Hiiumaa, vyko bendros Hapsalu dislokuotų oro pajėgų ir pasienio apsaugos pratybos. Matyt, todėl, laikydami įsibrovėlį priešo imitacija, Ristnos radiolokacinė stotis į jį ypatingo dėmesio nekreipė: kariškiai užfiksavo jo pasirodymą radare, pranešė apie tai savo viršininkams, toliau vykdė kitas kovines užduotis. Taip ir atsitiko, kad „Cessna Skyhawk“ netrukdomas pasiekė vakarinę Hiiumaa pakrantę, kur galiausiai jį pastebėjo pasieniečių apžvalgos bokštą saugantis šauktinis.
Lėktuvas nusileido Vilimos pievoje. Kelias dienas švedas praleido Kardlos komendantūroje, paskui pasieniečių sraigtasparniu buvo nuskraidintas į Taliną, o iš ten į Leningradą, kur buvo perduotas Švedijos konsului, o šis, lydimas iš Stokholmo atvykusio neurologo, išsiuntė jį atgal į tėvynę.
Atsakingi sovietų pabėgėlių vežėjai Hiiumaa pagaliau pademonstravo išradingumą ir gėdingą incidentą, sumažinusį jų kovos galimybes, pavertė savo nauda. Sienos apsaugos laikraštis parašė herojišką istoriją apie tai, kaip švedo skrydis buvo nuolat stebimas ir kartu su Liaudies milicija bei vietos gyventojais buvo pradėta grandiozinė jo sučiupimo operacija.
Lėktuvas buvo grąžintas į Švediją. Garsusis vokiečio Mathiaso Rusto skrydis į Maskvą per geležies saugomą sovietų oro gynybos sistemą įvyko po septynerių metų.
Daugiau informacijos: http://www.mil.hiiumaa.ee/pv/Noukogude_piirivalve_Hiiumaal_1940-1993-3.pdf
Susijusios vietos
Ristnos pakrantės baterija Nr. 42 ir radaro stotis
Teritorija tarp Ristnos pietinio kyšulio ir Kalanos uosto Hijumoje yra tankiai nusėta karinių objektų. Kadangi skirtingų epochų statiniai ir kariniai daliniai yra išsibarstę atsitiktinai, galima tik spėlioti apie kai kurių objektų funkciją. 1960 m. uždarius bateriją, į bazę iš Šiaurės Ristnos persikėlė ankstyvojo perspėjimo radarų kuopa. 1986 m. prasidėjo didelio masto darbai: liko nebaigtas statyti dviejų aukštų 16 butų karininkų pastatas, baigti kareivinių pamatai ir pradėti mūrijimo darbai. Daugiabutis namas tebestovi, kareivinės nugriautos iki pamatų. Nuo 1979 m. Ristnos bazėje veikė aliuminio šaukštų gamybos skyrius. Jis turėjo užimti karininkų žmonas, tačiau vėliau jame dirbo ir kai kurie vietos gyventojai.
Kalanos uosto kryptimi buvo įrengtas pasienio apsaugos techninio stebėjimo postas, kuris dabar yra nugriautas.
1940 m. pastatyta 130 mm keturių ginklų baterija buvo įsikūrusi pusę kilometro į pietus nuo dabartinės savo vietos. Galima atpažinti dviejų pabūklų vietų kraterius, parapetus ir varžtų žiedus. Apie baterijos veiklą 1941 m. žinoma labai mažai. Teigiama, kad įgula susprogdino pabūklus, pritrūkusi amunicijos, ir atsitraukė į Tahkuną.
Po karo baterija buvo atidaryta. 1945 m. laikinose pozicijose buvo dislokuoti trys 127 mm karo laivo pabūklai, pagaminti JAV.
Keturi išlikę gelžbetoniniai patrankų blokai buvo pastatyti šeštajame dešimtmetyje. Tai vienintelė tokio tipo baterija Hijuma saloje. Apskritą patrankų aikštelę supa uždara galerija, iš kurios išeina du ilgi koridoriai, išdėstyti šaudmenų sandėliai. Patrankų bloko ilgis yra apie 60 metrų, o kadangi tarp koridorių įėjimų yra tik pora metrų, buvo galima saugiai ir paslėptai judėti iš vieno ugnies pozicijos galo į kitą betoniniais koridoriais. Gelžbetoninis ugnies valdymo bokštas buvo baigtas statyti 1953 m., jame įrengti artilerijos radarai ir optinis 6 metrų atstumo ieškiklis. Bokštas yra geresnės būklės nei Tahkunoje, nors pora originalių metalinių laiptų sunyko ir buvo pakeisti laikinomis medinėmis kopėčiomis. Likę baterijos pastatai (šaudmenų sandėliai, elektrinė, kulkosvaidžių bunkeriai) yra gana geros būklės, sausi, tačiau apaugę. Išliko nemažai baterijos įrangos, lentynų, ventiliacijos vamzdynų, originalių metalinių durų ir langinių.
Baterija buvo uždaryta 1960 m., po to iš Šiaurės Ristnos čia persikėlė ankstyvojo perspėjimo radarų kuopa, todėl buvo pastatyti masyvūs betoniniai angarai ir radarų kalneliai. Kai kuriuos baterijos pastatus (šaudmenų sandėlius, elektrinę) taip pat naudojo ankstyvojo perspėjimo radarų kuopa, buvo atlikta kai kuri rekonstrukcija, o kai kurie įėjimai užmūryti. Viena pabūklo vieta buvo užpilta žemėmis. Vadavimo postas ir pirtis taip pat yra iš baterijos laikų. Šiaurės Ristnos kyšulyje buvo įrengtas manekeno radaras. 1976 m. buvo baigta betoninė sraigtasparnių aikštelė.
