Svečias iš Švedijos Kõpu pusiasalio oro erdvėje
1981 m. rugsėjo 19 d. 35 metų švedas, turintis piloto licencijas, išskrido iš Långbro psichiatrijos ligoninės ir Brommos oro uoste paprašė lėktuvo, kad atliktų kelis ratus virš Stokholmo. Iš tikrųjų jis norėjo vykti į Estiją. Švedas atsidūrė psichiatrijos ligoninėje, užpuolęs peiliu savo motiną. Prieš tai jį paliko lenkų-totorių kilmės moteris. Tėvynėje švedas sutiko estų emigrantą, kuris jam papasakojo gražių istorijų apie Estiją. Taip jis pajuto nenugalimą norą gyventi, dirbti ir gydytis savo ligą Estijoje.
Tą dieną, kai švedų mažasis lėktuvas skrido į Hijumas, vyko bendros pratybos tarp Hapsalu dislokuotų oro pajėgų ir pasienio apsaugos. Matyt, dėl šios priežasties, laikydami įsibrovėlį priešo imitacija, Ristnos radarų stotis nekreipė į jį ypatingo dėmesio: kariškiai užfiksavo jo pasirodymą radare, pranešė apie tai savo vadovybei ir toliau vykdė kitas kovines užduotis. Taip atsitiko, kad „Cessna Skyhawk“ netrukdomas pasiekė Hijumas vakarinę pakrantę, kur jį galiausiai pastebėjo pasienio apsaugos stebėjimo bokštą saugantis šauktinis.
Lėktuvas nusileido Vilimos pievoje. Švedas kelias dienas praleido Kärdlos komendantūroje, tada pasienio apsaugos sraigtasparniu buvo nuskraidintas į Taliną, o iš ten – į Leningradą, kur buvo perduotas Švedijos konsului, kuris savo ruožtu jį išsiuntė atgal į tėvynę, lydimas iš Stokholmo atvykusio neurologo.
Atsakingi sovietų pabėgėlių gabentojai Hijuma saloje pagaliau parodė išradingumą ir gėdingą incidentą, sumažinusį jų kovos pajėgumus, pavertė savo naudai. Laikraštis „Sienų apsauga“ parašė didvyrišką istoriją apie tai, kaip švedo pabėgimas buvo nuolat kontroliuojamas ir kartu su liaudies milicija ir vietos gyventojais buvo pradėta grandiozinė operacija jam sugauti.
Lėktuvas buvo grąžintas į Švediją. Garsusis vokiečio Mathiaso Rusto skrydis į Maskvą per griežtai saugomą sovietinę oro gynybos sistemą įvyko po septynerių metų.
Papildoma informacija: http://www.mil.hiiumaa.ee/pv/Noukogude_piirivalve_Hiiumaal_1940-1993-3.pdf
Susijusios vietos
Ristnos pakrantės baterija Nr. 42 ir radaro stotis
Teritorija tarp Ristnos pietinio kyšulio ir Kalanos uosto Hijumoje yra tankiai nusėta karinių objektų. Kadangi skirtingų epochų statiniai ir kariniai daliniai yra išsibarstę atsitiktinai, galima tik spėlioti apie kai kurių objektų funkciją. 1960 m. uždarius bateriją, į bazę iš Šiaurės Ristnos persikėlė ankstyvojo perspėjimo radarų kuopa. 1986 m. prasidėjo didelio masto darbai: liko nebaigtas statyti dviejų aukštų 16 butų karininkų pastatas, baigti kareivinių pamatai ir pradėti mūrijimo darbai. Daugiabutis namas tebestovi, kareivinės nugriautos iki pamatų. Nuo 1979 m. Ristnos bazėje veikė aliuminio šaukštų gamybos skyrius. Jis turėjo užimti karininkų žmonas, tačiau vėliau jame dirbo ir kai kurie vietos gyventojai.
Kalanos uosto kryptimi buvo įrengtas pasienio apsaugos techninio stebėjimo postas, kuris dabar yra nugriautas.
1940 m. pastatyta 130 mm keturių ginklų baterija buvo įsikūrusi pusę kilometro į pietus nuo dabartinės savo vietos. Galima atpažinti dviejų pabūklų vietų kraterius, parapetus ir varžtų žiedus. Apie baterijos veiklą 1941 m. žinoma labai mažai. Teigiama, kad įgula susprogdino pabūklus, pritrūkusi amunicijos, ir atsitraukė į Tahkuną.
Po karo baterija buvo atidaryta. 1945 m. laikinose pozicijose buvo dislokuoti trys 127 mm karo laivo pabūklai, pagaminti JAV.
Keturi išlikę gelžbetoniniai patrankų blokai buvo pastatyti šeštajame dešimtmetyje. Tai vienintelė tokio tipo baterija Hijuma saloje. Apskritą patrankų aikštelę supa uždara galerija, iš kurios išeina du ilgi koridoriai, išdėstyti šaudmenų sandėliai. Patrankų bloko ilgis yra apie 60 metrų, o kadangi tarp koridorių įėjimų yra tik pora metrų, buvo galima saugiai ir paslėptai judėti iš vieno ugnies pozicijos galo į kitą betoniniais koridoriais. Gelžbetoninis ugnies valdymo bokštas buvo baigtas statyti 1953 m., jame įrengti artilerijos radarai ir optinis 6 metrų atstumo ieškiklis. Bokštas yra geresnės būklės nei Tahkunoje, nors pora originalių metalinių laiptų sunyko ir buvo pakeisti laikinomis medinėmis kopėčiomis. Likę baterijos pastatai (šaudmenų sandėliai, elektrinė, kulkosvaidžių bunkeriai) yra gana geros būklės, sausi, tačiau apaugę. Išliko nemažai baterijos įrangos, lentynų, ventiliacijos vamzdynų, originalių metalinių durų ir langinių.
Baterija buvo uždaryta 1960 m., po to iš Šiaurės Ristnos čia persikėlė ankstyvojo perspėjimo radarų kuopa, todėl buvo pastatyti masyvūs betoniniai angarai ir radarų kalneliai. Kai kuriuos baterijos pastatus (šaudmenų sandėlius, elektrinę) taip pat naudojo ankstyvojo perspėjimo radarų kuopa, buvo atlikta kai kuri rekonstrukcija, o kai kurie įėjimai užmūryti. Viena pabūklo vieta buvo užpilta žemėmis. Vadavimo postas ir pirtis taip pat yra iš baterijos laikų. Šiaurės Ristnos kyšulyje buvo įrengtas manekeno radaras. 1976 m. buvo baigta betoninė sraigtasparnių aikštelė.
