Abruka
1941 m. vasarą prasidėjus karui Abrukoje raudonkariams buvo uždrausta bendrauti su vietos gyventojais.
1941 m. vasarą prasidėjus karui Raudonosios armijos kariams buvo uždrausta Abrukoje kalbėtis su vietos gyventojais.
Nepaisant to, du kareiviai išslinko iš bazės, kad iš kaimo paimtų duonos. Jie užkliuvo savo komisarui, kuris juos suėmė. Vėliau abu vyrai buvo nušauti. Vietos gyventojai juos palaidojo Abrukos kapinėse. Greičiausiai jie buvo vieninteliai aukos saloje, nes garnizonas be pasipriešinimo pasidavė vokiečiams. Maždaug prieš 10 metų miške medžiotojai rusiškame šalme aptiko žmogaus kaukolę. Jie pasiėmė šalmą, palikdami kaukolę.
Tõnu Veldre pokalbiai su vietos gyventojais 2018-2019 m
Susijusios vietos
Abrukos 130 mm pakrantės gynybos baterija
Ši pakrantės gynybos baterija yra Pikaninoje, pietinėje Abrukos salos dalyje, 4 km nuo kaimo centro.
3-ioji baterija (29-oji baterija) buvo pastatyta netrukus po Savitarpio pagalbos pakto dekreto, netoli buvusio pasienio posto. Joje tarnavo 125 kareiviai, penki iš jų – karininkai. Būrio vadas buvo vyresnysis leitenantas Savinas, jam talkino komisaras Lukoninas. Iki 1941 m. buvo pastatytos trys 130 mm pabūklų pozicijos. Dvi iš jų buvo sunaikintos per vokiečių aviacijos antskrydžius. Išlikusi pabūklas turėjo būti perkeltas į planuojamą 25a bateriją Lindmetsoje, Servės pusiasalyje, tačiau iš tikrųjų ten pavyko perkelti tik sviedinius ir paraką. Vokiečiai užėmė Abruką 1941 m. spalio 3 d. Estų šauliai susigrąžino salą 1944 m. spalio 9 d. Į salą nedelsiant buvo atgabentas statybos batalionas, kurį sudarė ¾ latvių. Šį kartą buvo pastatytos keturios artilerijos pozicijos, ant kurių buvo surinkti amerikiečių 127 mm pabūklai.
Šiandien du iš šių objektų aiškiai matomi iš tolo; kitus du užstoja augmenija. Šalia kelio matyti apaugę apkasai ir įgriuvęs šaudmenų sandėlis su dviem įėjimais, pažymėtas laikina medine lentele. Šiuo metu ši teritorija naudojama kaip pakrantės ganyklos, todėl palei kelią gali būti elektrinės tvoros.
