Paminklai palei Baltijos kelio ruožą Baltijos keliui atminti
Memorialinis vieta

Palei Baltijos kelią nuo Vilniaus iki Škilinpamūšio.

1989 m. rugpjūčio 23 d., minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos liaudies fronto ir Estijos liaudies fronto iniciatyva trijų Baltijos valstybių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną – sujungė gyvoji grandinė. Apie 650 km ilgio grandinėje rankomis susikabino 2 milijonai žmonių. Ši grandinė, žinoma kaip Baltijos kelias, yra vienas iš ryškiausių ir įsimintiniausių įvykių sovietų okupuotoms šalims siekiant Nepriklausomybės.

Baltijos kelias kurį laiką buvo įrašytas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė, o šį įvykį liudijantis dokumentinis paveldas įtrauktas į UNESCO Tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“. Tačiau greta šių pasaulinių ir tarptautinių įamžinimo formų esama ir kuklesnių, tačiau ne mažiau iškalbingesnių. Lietuvoje palei visą Baltijos kelią pastatyti jo atminimui skirti ženklai (kelias ėjo ruožu Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys). Vien Pasvalio rajone šiandien esama 12 tokių atminties ženklų – iš įvairių medžiagų sukurtų ir įvairaus pavidalo paminklų. O per visą ruožą – jų keliasdešimt. Paminklai statyti pačių Baltijos kelio dalyvių iniciatyva.

Baltijos kelias Lietuvoje prasidėjo Vilniuje nuo Gedimino pilies bokšto. Šiandien šis pradžios taškas pažymėtas pilies akmenyje įtvirtintu medalionu. O Vilniaus Šeškinės mikrorajone (palei Ukmergės plentą, ties Ukmergės g. 24) stovi medinis koplytstulpio pavidalo paminklas, kuris gali būti laikomas simboline minimo ženklų kelio pradžia. Simbolinė jo pabaiga – už 200 km greta Saločių stovintis Baltijos kelio Lietuvos ir Latvijos ruožų susijungimo ženklas.