Mažeikių geležinkelio stotis Memorialinis vieta
301
Geležinkelio stotis įsikūrusi Mažeikių miesto centrinėje dalyje, todėl tapo miestodaros ašimi. Pradėjo veikti 1871 m. rugsėjo 4 d. prie naujai nutiestos Liepojos-Romnų geležinkelio linijos. 1876 m. pastatyti keleivių rūmai tapo pirmuoju mūriniu pastatu, aplink kurį palaipsniui susiformavo miestas. Po kelių metų Mažeikiai (tuo metu pavadinti Muravjovo miestu) buvo sujungti su Ryga.
Iki 1918 m. stotis, kaip ir Mažeikių miestas, buvo vadinama „koriku" praminto ir 1863-1864 m. sukilimo malšinimu pagarsėjusio Vilniaus generalgubernatoriaus Muravjovo vardu. Stotyje lankėsi daug istorinių asmenybių: Pirmojo pasaulinio karo metais stoties restorane pietavo Kaizerinės Vokietijos kaizeris Vilhelmas II, čia bermontininkų vadas pulkininkas Bermontas-Avalovas buvo pakeltas į generolus, o 1927 m. stotyje lankėsi Pirmosios Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona. Prie stoties vyko Lietuvos laisvės gynėjų susirėmimai su Mažeikių kuopa ir Raudonaisiais latvių šauliais, veikusiais Raudonosios armijos pusėje.
1941 m. ir pokaryje iš stoties buvo tremiami Mažeikių krašto gyventojai. Tarp jų buvo ir keturmetė Bronė Liaudinaitė-Tautvydienė (Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Mažeikių skyriaus pirmininkė) su šeima ir daugelis kitų šeimų.
Šiandien stotis neprarado pirminės paskirties, prie jos sienos pritvirtinta atminimo lenta, primenanti 1941 m. ir pokario trėmimus į Rusijos gilumą. Kasmet birželio 14 d. prie stoties minima Gedulo ir vilties diena.
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
Susijusios temos
Susijusi istorija
Mokytojos Rimtautės kelias į Sibirą
Praėjus vos dviem mėnesiams po vestuvių, mokytoja Rimtautė Jakaitienė kartu su vyru ir jo tėvais buvo ištremta į Sibirą. Be teismo, be kaltinimų - tiesiog už tai, kad buvo šeima.
Devynmetės kelionė į tremtį
Rašytoja Regina Guntulytė-Rutkauskienė, ištremta būdama devynerių metų, prisimena 1941 m. birželio 14-osios trėmimą, kai su šeima buvo išvežta į Sibirą. Jos pasakojimas atskleidžia ne tik fizinį, bet ir emocinį tremties skausmą, kuris lydėjo net ir grįžus į Lietuvą.