Atminimo lenta prie namo, kuriame buvo įkurtas atskirasis Bauskės batalionas
Memorialinė vieta

Atminimo lenta prie namo, kuriame buvo įkurtas atskirasis Bauskės batalionas, yra pagaminta iš juodo švediško granito, kuri buvo atidengta 1935 m. balandžio 22 d. tuometiniuose Ūkininkų kredito unijos namuose. Atminimo lentą įrengė Bauskės savivaldybė kartu su miesto visuomeninėmis organizacijomis. Pirmaisiais komunistinės okupacijos metais name buvo įsikūrusi čeka ir milicija. 1941 m. balandžio mėn. Bauskės milicijos ir čekos viršininko įsakymu šaltkalvio Valdorfo mokinys pradėjo naikinti lentą, tačiau, norėdamas ją išsaugoti, numušė tik apatinį dešinįjį kampą, o paskui pareiškė, kad jos sulaužyti neįmanoma. Jis rekomendavo lentą nudažyti baltais kalkiniais dažais, kas ir buvo padaryta. Išvijus bolševikus, dažai buvo nuplauti, bet jiems sugrįžus, lenta buvo perdažyta dar kartą. Atgimimo metu ji vėl buvo nuvalyta. Pats pastatas buvo iš dalies sunaikintas 1944 m. karo metu. Šiandien pastatas yra renovuotas, išsaugant istorinius matmenis. Pastate įsikūrusios komercinės įstaigos, o iš istorinio interjero nieko neišliko. Pastatą galima apžiūrėti tik iš išorės.

Atskiras Bauskės batalionas buvo suformuotas Bauskėje 1919 m. balandžio 24 d. Bauskėje dislokuotų vokiečių pajėgų vadas neprieštaravo latvių mobilizacijai ir bataliono formavimui, remiantis Latvijos vyriausybės balandžio 22–24 d. paskelbta visuotine mobilizacija. Į mobilizaciją atsiliepė apie 300 piliečių, buvo suformuotos trys kuopos. Kuopų vadais buvo paskirti Latvijos karininkai, tačiau bataliono vadovavimas iš pradžių buvo patikėtas vokiečių leitenantui Bettiheriui, kurį tik gegužės pabaigoje pakeitė Latvijos karininkas kapitonas V. Kevei-Gudže. Kurše dislokuotų vokiečių kariuomenės vadas Rüdiger von der Golz uždraudė batalionui būti pavaldžiam pulkininko Jānio Baložo vadovaujamai Latvijos atskirai brigadai, ir jis buvo prijungtas prie vokiečių 1-osios gvardijos rezervinės divizijos junginių, įskaitant Brandio diviziją, kuri tuo metu gynė Bauskę. Balandžio 28 d. bolševikai pradėjo puolimą prieš Bauskę. Tuo metu batalionas buvo ginkluotas tik 50 vyrų būriu, kuris dalyvavo mūšyje. Šiam daliniui pavyko išstumti bolševikus iš Derpeļmuižos, užkertant kelią kritinei situacijai ir sustabdant priešo puolimą. Iškart po mūšio visas batalionas buvo apginkluotas, tačiau vokiečiai vis tiek neaprūpino jo automatiniais ginklais. Pirmuosius kulkosvaidžius batalionas gavo kaip trofėjus kovoje su bolševikais gegužės 1 ir 2 dienomis. Naujus trofėjus, taip pat 27 belaisvius, bataliono žvalgybos grupė gavo gegužės 11 d. Pērkoniškio kaime Lietuvos teritorijoje.

Gegužės 18 d., prasidėjus naujam didelio masto bolševikų puolimui prieš Bauskę, batalionas buvo užėmęs pozicijas Mūsos upės krantuose priešais Ceraukstės dvarą, kur atrėmė visus priešo atakas. Gegužės 22 d. išvijus bolševikus iš Rygos, bataliono koviniai veiksmai šiame fronto sektoriuje taip pat baigėsi. Į Latgalos frontą batalionas atvyko rugpjūčio 5 d., kur užėmė pozicijas Rubenės-Izabelinos linijoje, tačiau jau 1919 m. rugpjūčio 16 d. buvo įtrauktas į naujai suformuotą 3-iąjį Jelgavos pėstininkų pulką kaip 2-asis batalionas.