Prancūzijos vyr. komisariatas Klaipėdoje
Infrastruktūra
Klaipėdos senamiestyje.
Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos kraštas (Memel Gebiet arba Territoire de Memel), remiantis Versalio Taikos sutartimi buvo atskirtas nuo Vokietijos, o 1920 m. sausį iš Vokietijos atstovo valdžią krašte perėmė Prancūzijos paskirtas administratorius brg. gen. Dominique‘as Odry, kuris įsikūrė Perkasų g. (dabartinė Sukilėlių g.) pastate Nr. 3. Tokiu būdu 1920–1923 m. prefektūra tapo Prancūzijos vyriausiojo komisariato būstine ir svarbiausia valdžios įstaiga Klaipėdos krašte. Mieste įsikūrė Prancūzijos kariuomenės XXI pėsčiųjų šaulių batalionas.
1923 m. sausio 10–15 d. įvyko gerai organizuota ir sėkmingai įgyvendinta Lietuvos vyriausybės, kariuomenės ir šaulių sąjungos surengta karinė operacija, ilgą laiką vadinta „Klaipėdos krašto sukilimu“, po kurios Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. Karinės operacijos metu Ypatingosios paskirties rinktinės 2-oji (Pagėgių) kovinė grupė, vadovaujama Mykolo Kalmanto-Bajoro, prasiveržė iki prefektūros pastato ir jį užėmė. Prefektas arba vyriausiasis komisaras Gabrielis Petisne buvo priverstas iškelti baltą vėliavą ir pasiduoti.
Kultūrinėje atmintyje prefektūra siejama su „sukilėlių“ pergale, baigiamuoju Klaipėdos prijungimo akcentu, todėl minint Klaipėdos prijungimą prie Lietuvos rengiamos teatralizuotos prefektūros šturmo inscenizacijos, kurias atlieka karo rekonstruktoriai.
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
Vytautas Jokubauskas "Netiesioginis poveikis ir Lietuvos karinis saugumas 1919 – 1940 m", Klaipėda, 2019.
Vasilijus Safronovas, Kęstutis Kilinskas, Dangiras Mačiulis "Išgyventoji istorija tarpukariu. Vaidmenys, patirtys, vadovėliniai pasakojimai ir atminimo politika", Klaipėda, 2022.