Pergalės paminklas Cėsyse Memorialinė vieta

GitaMemmena_22_06_2021_L11.jpg
Cēsu kauju Uzvaras dienas piemiņas brīdis pie pieminekļa 2021.gada 22.jūnijā. Avots: Gita Memmēna, Vidzemes tūrisma asociācija
2Uzvaraspiemineklisvesture1924.jpg
3UzvaraspiemineklisCesis19511.jpg
42344.png
4UzvaraspiemineklisCesis19513.jpg
AtjaunotaCesuuzvaraspiemineklaatklasana.jpg
AtjaunotāCēsuuzvaraspieminekļaCēsīsVienībasla.jpg
BrivibaspiemineklisCesis_GitaM_2020_M1.jpg
BrivibaspiemineklisCesis_GitaM_2020_M2.jpg
BrivibaspiemineklisCesis_GitaM_2020_M3.jpg
BrivibaspiemineklisCesis_GitaM_2020_M4.jpg
BrivibaspiemineklisCesis_GitaM_2020_M5.jpg
Cesuekspozicija_GitaM_M3.jpg
Cesuekspozicija_GitaM_M8.jpg
GitaMemmena_22_06_2021_L12.jpg
GitaMemmena_22_06_2021_L13.jpg
GitaMemmena_22_06_2021_L14.jpg
GitaMemmena_22_06_2021_L15.jpg
GitaMemmena_22_06_2021_L16.jpg
GitaMemmena_22_06_2021_L17.jpg
Įkeliama...
 Vienības laukums, Cēsis, Cēsu nov., Latvija

Pergalės paminklas latviams ir estams, žuvusiems Cėsių mūšiuose, yra Cėsių mieste, Vienybės aikštėje. Pagerbiant 1919 m. Cėsių mūšių dalyvius, 1924 m. birželio 22 d., už gyventojų paaukotas lėšas, pagal architekto Paulo Kundzinio eskizą buvo padėtas pirmasis Pergalės paminklo akmuo. Sovietų okupacijos metu, 1951 m. kovo 25 d. naktį, paminklas buvo susprogdintas ir visiškai nugriautas. Nuo 1959 iki 1990 m. buvusioje Pergalės (Vienybės) aikštėje stovėjo skulptoriaus Kārlio Jansonso sukurtas Lenino paminklas. 1997 m. Cėsių rajono tarybos pirmininkas Māris Niklass sugebėjo įtraukti Estijos valstybės institucijas į paminklo restauravimą. Paminklo statybai reikalinga medžiaga – Saremos dolomitas – buvo gauta dovanų iš Estijos. 1998 m. birželio 22 d., minint 79-ąsias Cėsių mūšių metines, Vienybės aikštėje buvo padėtas pirmasis restauruojamo paminklo akmuo. Atkurto Pergalės paminklo atidengimo ceremonija Cėsyse įvyko 1998 m. lapkričio 15 d. (autorius: architektas Imants Timermanis). Informacijos apie Pergalės paminklą galima rasti Cėsių istorijos ir meno muziejaus ekspozicijoje „Cėsys ir Latvijos nepriklausomybės karas“, esančioje Naujojoje pilyje.

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

Tālis Pumpuriņš, Cėsių istorijos ir meno muziejus