Paminklai Lietuvos Nepriklausomybei. Roberto Antinio sukurtų paminklų istorijos: (III) atgimimas
Viena iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio epochoje besikeičiančios visuomenės apraiškų buvo ir 1988 m. prasidėjusios sovietmečiu sunaikintų Nepriklausomybės paminklų paieškos ir atkūrimas. Lietuvos miestuose ir miesteliuose vėl iškilo Nepriklausomybės, Laisvės ir Valstybingumo ženklai.
1987 m. Lietuvoje pradėjo kurtis pirmosios nuo valdžios institucijų nepriklausomos visuomeninės organizacijos. Jų veiklos laukas buvo sovietinės sanklodos ir visuomenės skauduliai – aplinkosaugos ir paveldosaugos problemos. Netrukus pradėjo rastis ir dar rimtesnių iššūkių sovietiniam režimui metusių organizacijų. 1988 m. susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (birželio 3 d. susikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, o spalio 22–23 d. įvyko ir steigiamasis Sąjūdžio suvažiavimas). Šių judėjimų veikla atvedė Lietuvą prie valstybingumo atkūrimo 1990 m. kovo 11 d.
Gimstant Sąjūdžiui visuomenė pradėjo vis drąsiau kalbėti apie būtą Lietuvos Laisvę ir Valstybingumą, pradėjo busti sovietų numarinti istoriniai naratyvai ir atmintys. Žmonių žvilgsniai nukrypo ir į sovietmečiu sunaikintus Lietuvos Nepriklausomybės paminklus. Tai buvo dar vienas iš visuomenės budimo ženklų. Pasidalinsime keliomis istorijomis, sekant skulptoriaus Roberto Antinio (vyresniojo) sukurtų Nepriklausomybės paminklų likimus (nuoroda į pirmą dalį ir antrą dalį).
Širvintos. Širvintų miesto aikštėje stovėjęs paminklas vietinių sovietinių aktyvistų buvo nugriautas XX a. 6 deš. Praėjo trys dešimtmečiai ir buvo mestas iššūkis šiai sovietinei atminties ir kraštovaizdžio cenzūrai. 1988 m. vasarą širvintiškių iniciatyva pradėta ieškoti sunaikinto paminklo liekanų. 1989 m. pradžioje buvo atkastas jo postamentas, surasta viena iš jo detalių – skulptūros ranką. Tapo akivaizdu, kad senasis tarpukario metų paminklas prarastas. Nuspręsta sukurti ir pastatyti jo kopiją. Paminklas atstatytas 1991 m. Jo skulptūrinę dalį (senosios skulptūros kopiją) sukūrė jau anapilin iškeliavusio skulptoriaus Roberto Antinio (vyresniojo) sūnus, taip pat skulptorius, Robertas Antinis (jaunesnysis).
Biržai. Paminklas buvo sunaikintas antrosios sovietinės okupacijos pradžioje, 1946 m. pavasarį. 1988 m. rudenį biržiečiams reikalaujant ir jiems dalyvaujant buvo atkastos sunaikinto paminklo liekanos. Nuspręsta, kad paminklo duženų restauruoti nebepavyks. Buvo sukurta jo kopija. Tik pastatyta ji buvo jau nebe pirminėje vietoje, o greta jos. Buvusio paminklo vietą buvo užėmusios okupacinės sovietinės kariuomenės karių kapinės ir memorialas. Paminklas atstatytas 1990 m. Paminklo kopiją pagal išlikusias liekanas sukūrė Robertas Antinis (jaunesnysis).
Rokiškis. Centrinėje miesto aikštėje pastatytas Nepriklausomybės paminklas nebuvo nugriautas ir išstovėjo per visą sovietmetį. Jį tereikėjo tik restauruoti. 1989 m. paminklą restauravo Robertas Antinis (jaunesnysis). Buvo atidengti sovietmečiu užtinkuoti jo elementai – paminklo intenciją liudijantis užrašas „1918–1928“ ir svastikos ženklas.
Kretinga. Kretingoje stovėjusio Nepriklausomybės paminklo autoriumi taip pat laikytas Robertas Antinis (vyresnysis). Paminklas nuverstas 1948 m. 1989 m. valant Akmenos upės vagą buvo surastas paminklo akmeninis obeliskas. Obeliskas rastas apdaužytas, be jį puošusių bronzinių detalių. Nuspręsta, kad dėl labai prastos būklės autentiško elemento restauruoti nebeįmanoma. Tad buvo sukurta ir pastatyta jo kopija. Paminklas atidengtas 1990 m. vasario 16 d. Atstatyto paminklo postamente užfiksuotos trys datos – paminklo pastatymo, sunaikinimo ir atstatymo. Paminklo puošmenas atkūrė Robertas Antinis (jaunesnysis). Šis taip pat suabejojo, ar Kretingoje stovėjęs Nepriklausomybės paminklas buvo jo tėvo projektas: nebūdingas stilius, paminklo brėžinių nerasta asmeniniame skulptoriaus archyve. Dabar šio paminklo autoriumi laikomas kretingiškis akmenkalys Jonas Akinskas.
Tarpukario metais visi šie paminklai buvo pastatyti vietos žmonių iniciatyva ir pastangomis. Iškalbinga ir simboliška, kad ir jų atgimimas 1988–1991 m. taip pat vyko vietos žmonių valia. Deja, sunaikintus paminklus dažnai jau tekdavo kurti iš naujo, statyti jų kopijas, tačiau ir senųjų paminklų reliktai nepamiršti: Biržuose ir Širvintose išlikusios autentiškos paminklų dalys eksponuojamos greta naujai pastatytų paminklų, o Kretingos paminklo obeliskas saugomas vietos muziejuje.
- Juozas Banionis, „Biržai, Vytauto g. Žuvusių dėl Lietuvos laisvės paminklas“, in: Nukentėję paminklai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 19–20.
- „Biržai – paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę“, in: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2020-03-18, prieiga internetu: https://paneveziokrastas.pavb.lt/virtuali-fotoparoda/lietuvos-valstybingumo-zenklai-panevezio-apskrityje-paminklai-laisvei-ir-nepriklausomybes-kovu-kariams-savanoriams-2/birzai-paminklas-zuvusiems-uz-lietuvos-nepriklausomybe/.
- Julius Kanarskas, „Kretinga, Rotušės a. Laisvės paminklas“, in: Nukentėję paminklai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 87.
- Jolanta Klietkutė, „Paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui (1928–1928) paminėti Kretingoje (Laisvės paminklas)“, in: Kretingos krašto enciklopedija, 2014 (atnaujinta 2020-01-11), prieiga internetu: https://www.kretingosenciklopedija.lt/kultura/kulturos-paveldas/istorinis-paveldas/paminklai/paminklas-lietuvos-nepriklausomybes-desimtmeciui-1928-1928-pamineti-kretingoje-laisves-paminklas/.
- Girdas Paliulis, Eugenijus Žitlinskas, „Širvintos, Vilniaus g. Lietuvos karių paminklas“, in: Nukentėję paminklai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 175.
- Aldona Pivoriūnienė, „Rokiškis, Nepriklausomybės a. Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas“, in: Nukentėję paminklai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 153.
- „Rokiškis – Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas“, in: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2020-04-16, prieiga internetu: https://paneveziokrastas.pavb.lt/virtuali-fotoparoda/lietuvos-valstybingumo-zenklai-panevezio-apskrityje-paminklai-laisvei-ir-nepriklausomybes-kovu-kariams-savanoriams-2/rokiskis-lietuvos-nepriklausomybes-desimtmecio-paminklas/.
Related objects
Independence Square in Biržai
In the center of Biržai city.
A place of remembrance of the battles for freedom and a witness to memory wars.
In 1931, on the former square next to the Church of St. John the Baptist, a monument to those who died for the Independence of Lithuania was erected at the initiative of the local team of the Lithuanian Riflemen's Union. The square became known as Independence Square, and the monument itself was called "Birute" by the people of Birzeit (in honor of the Grand Duchess of Lithuania). The square became a place for various celebrations and commemorations. Flowers were laid at the monument, and riflemen or scouts' oaths were taken. After the Soviets occupied Lithuania, the monument did not last long - in 1946 it was blown up and buried where it stood. A cemetery for Soviet soldiers was established on the site of the Independence Monument.
In 1988, the people of Biržai excavated the remains of the destroyed monument. And in 1990, an exact copy of this monument was restored, only it was no longer erected in its original place, but further away, next to the cemetery of Soviet soldiers. In 2006–2007, the monument was restored, and a plaque with the names of 60 Lithuanian volunteers, soldiers, partisans and riflemen who died was attached to its pedestal. In 2017, another memorial plaque was unveiled next to the monument - to the knights and volunteers of the Vytis Cross of the Biržai parish during the 1919–1920 Independence battles.
In 2011, original fragments of the original monument were brought and exhibited next to the church.
In 2005–2010, the square was reconstructed. It is believed that in the 16th–17th centuries, this place was supposed to be an empty field between the castle's defensive moat and the townspeople's plots. Later, the area was divided into plots. When reconstructing the square, it was intended to reflect these stories: narrow, diagonal marks resembling cannonball trajectories semantically connect the square with the castle, and the wider lanes crossing the square more or less correspond to the boundaries of the townspeople's plots that were here in later times.
In 2021, the square was officially named Independence Square. The square remains the burial place of Soviet soldiers from World War II, marked by an obelisk and memorial plaques. It is believed that soldiers and spies from the NKVD-MVD-MGB units who died in battles with partisans in the Biržai region in 1945–1954 were also buried here.
Independence Square in Rokiškis
In the center of Rokiškis city.
The highlight of Independence Square is the monument erected in 1929–1931 to commemorate the 10th anniversary of Independence. The monument depicts a Lithuanian soldier and a Lithuanian woman holding a sun with a swastika depicted on a shield in her raised hands. This is one of those rare cases when a monument erected in Independent Lithuania during the Soviet era was not destroyed. Only in 1979 was the inscription “1918–1928” and the swastika plastered over. In 1989, the monument was restored.
Since the monument was erected in 1931, the square has been known as Independence Square.
A memorial plaque with the inscription “In this square, in the post-war years (1944–1953), the bodies of the fighters killed for the freedom of Lithuania were desecrated” commemorates one of the most painful stages in the history of this square. At least three buildings surrounding the square housed Soviet repressive structures that imprisoned, interrogated and tortured Lithuanian people in 1944–1953 (Nepriklausimobės a. 5, 10, 15). These buildings are marked with commemorative plaques.
