Paminklai Lietuvos Nepriklausomybei. Roberto Antinio sukurtų paminklų istorijos: (I) tarpukaris
Apie 1928 m. Lietuvoje prasidėjo Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti ir Nepriklausomybės kovoms atminti skirtų paminklų statymo bumas, liudijęs apie patriotines lietuvių nuotaikas ir jų pilietiškumą. Šiuo atveju dera išskirti ir skulptoriaus Roberto Antinio darbus, sukurtus 1926–1931 m.
1919 m. sėkmingai atrėmus bolševikų ir bermontininkų puolimus buvo susirūpinta šių kovų ir jų herojų įamžinimu. 1919 m. gruodžio 15 d. Lietuvos kariuomenės vadas paskelbė įsakymą kurti Lietuvos karo muziejų (įsakymas Lietuvos kariuomenei Nr. 205). Tačiau Lietuvos laukė dar vienas iššūkis – mūšiai su Lenkijos kariniais daliniais. Tvirtesnių žingsnių buvo įmanoma imtis tik pasibaigus visoms kovoms, jau po 1920 m. lapkričio. Vėlgi nedelsta ir grįžta prie karo muziejaus steigimo reikalų. 1921 m. sausio 22 d. buvo pasirašytas Krašto apsaugos ministerijos įsakymas, įpareigojęs organizuoti tokį muziejų ir kartu apibrėžęs šios įstaigos tikslą – „pagaminti būsiančioms kartoms amžiną paminklą to, kaip Lietuva, per amžius priešų varginta, numetė vergijos pančius ir su ginklu rankose, per skausmus ir kovas pasiekė nepriklausomybės“ (įsakymas kariuomenei Nr. 17). Nepraėjo nei mėnuo ir jau vasario 16 d., minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, muziejus buvo iškilmingai atidarytas. Šiandien jis sėkmingai tebegyvuoja kaip Vytauto Didžiojo karo muziejus.
Netrukus susirūpinta ir Nepriklausomybės kovose žuvusiųjų kapų sutvarkymu, o apie 1928 m. prasidėjo Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti ir Nepriklausomybės kovoms atminti skirtų paminklų statymo bumas. Šiuo atveju dera išskirti ir skulptoriaus Roberto Antinio (vyresniojo) darbus.
Robertas Antinis gimė 1898 m. Latvijoje (tuomet Rusijos imperija), Kaldabrunioje. Mokėsi Rokiškyje, vėliau studijavo menus Kaune ir Paryžiuje. 1927–1931 m. net keli Lietuvos miestai pasipuošė jo sukurtais Nepriklausomybės paminklais. Pirmasis iškilo Širvintose. 1920 m. lapkritį Giedraičių ir Širvintų apylinkėse vyko Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kovos, žinomos kaip Giedraičių mūšis. Tuomet Lietuvos kariuomenei pavyko atremti į šalies gilumą besiveržiančias lenkų pajėgas. Būtent šių įvykių įamžinimui 1927 m. Širvintose ir buvo pastatytas Antinio sukurtas paminklas. Sakoma, kad ir pats Antinis buvo dalyvavęs Nepriklausomybės kovose, kovėsi prie Širvintų. Kiti jo sukurti paminklai iškilo Biržuose, Rokiškyje ir galbūt Kretingoje (visi atidengti 1931). Abejojant dėl Antinio autorystės Kretingos paminklo atveju, pastarojo kūrėju laikomas vietinis akmenkalys Jonas Akinskas.
Antinio sukurtiems paminklams būdingi skulptūriniai akcentai. Paminkle Širvintose atvaizduoti suklupusi motina, prilaikanti mirštantis karį-sūnų; Biržuose – prie krūtinės prigludusiose rankose vainiką laikanti lietuvaitė; Rokiškyje vienoje paminklo pusėje – vaidila ir lietuvis karys, kitoje – lietuvaitė, pakeltose rankose laikanti skyde pavaizduotą saulę su svastika. Paminklas Kretingoje buvo kuklesnis, puoštas bareljefais su valstybės ir kariuomenės simbolių atvaizdais.
Paminklai Biržuose, Rokiškyje ir Širvintose pastatyti greta bažnyčių, jau susiformavusiose viešosiose erdvėse (miestų aikštėse) ar netrukus virtusiomis tokiomis dėl čia atsiradusių paminklų. Aikštės Biržuose ir Rokiškyje nuo čia iškilusių Nepriklausomybės paminklų pradėtos vadinti Nepriklausomybės aikštėmis. Kretingos atveju, paminklas pastatytas buvusios rotušės aikštėje, taigi irgi miesto širdyje. 1875–1876 m. šios aikštės viduryje buvo pastatytas Rusijos imperijos priespaudos liudininkas – stačiatikių cerkvė. 1925–1927 m. ši cerkvė buvo nugriauta ir vietoje jos iškilo naujas akcentas – Nepriklausomybės paminklas. Tad iškalbingi buvo ne tik patys paminklai, bet ir jų pastatymo vietos.
Atskiro pasakojimo vertos ir šių monumentų atsiradimo istorijos. Vėlgi iškalbinga, kad šie tautinio naratyvo ženklai atsirado būtent vietos žmonių iniciatyvos dėka. Širvintose paminklas statytas už Nepriklausomybės kovose žuvusių savanorių kapų sutvarkymo komiteto surinktas lėšas. Šis komitetas 1925 m. buvo suburtas pasienio policijos Širvintų baro viršininko Juodenikio (Juodenukio, Juodemsko) iniciatyva. Biržuose ir Kretingoje paminklai pastatyti Lietuvos šaulių sąjungos vietos skyrių rūpesčiu. Visa tai liudijo apie tvirtai įsišaknijusį patriotiškumą ir pilietiškumą. Paminklas Biržuose miestiečių buvo pramintas „Birute“ – Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir lietuviams svarbaus istorinio herojaus Vytauto Didžiojo motinos garbei. Paminklui Širvintose prigijo „Motinos“ pavadinimas, nors kiti atvaizde, kaip ir Biržų atveju, įžvelgė kunigaikštienę Birutę.
Sovietmečiu didesnioji dalis tarpukaryje sukurtų Nepriklausomybės paminklų buvo sunaikinti. Tokia dalia ištiko ir beveik visus Antinio sukurtus monumentus (nuoroda į antrą dalį). Tik pačiam skulptoriui likimas buvo palankesnis. Jam leista ir toliau kurti. Žymiausias to laikotarpio Antinio kūrinys – skulptūra „Eglė žalčių karalienė“, 1960 m. pastatyta Palangoje. 7 dešimtmetyje jis taip pat rengė projektus memorialiniams kompleksams Salaspilyje Latvijoje ir Kauno IX forte (nerealizuoti).
- Gintaras Bielskis (par.), „Kovose žuvę amžinai gyvens“, in: Širvintų kraštas, 2015-07-28, prieiga internetu: https://www.sirvinta.net/krastotyra/kovose-zuve-amzinai-gyvens/.
- „Biržai – paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę“, in: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2020-03-18, prieiga internetu: https://paneveziokrastas.pavb.lt/virtuali-fotoparoda/lietuvos-valstybingumo-zenklai-panevezio-apskrityje-paminklai-laisvei-ir-nepriklausomybes-kovu-kariams-savanoriams-2/birzai-paminklas-zuvusiems-uz-lietuvos-nepriklausomybe/.
- Aleksandras Indriulaitis, „Robertas Antinis“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2024, prieiga internetu: https://www.vle.lt/straipsnis/robertas-antinis/.
- Aušra Jurevičiūtė, „Vytauto Didžiojo Karo muziejus – Lietuvos karinių tradicijų kūrėjas ir karinio paveldo saugotojas“, in: Karo archyvas, 2019, nr. 34, p. 151–216, 294–295.
- Jolanta Klietkutė, „Paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui (1928–1928) paminėti Kretingoje (Laisvės paminklas)“, in: Kretingos krašto enciklopedija, 2014 (atnaujinta 2020-01-11), prieiga internetu: https://www.kretingosenciklopedija.lt/kultura/kulturos-paveldas/istorinis-paveldas/paminklai/paminklas-lietuvos-nepriklausomybes-desimtmeciui-1928-1928-pamineti-kretingoje-laisves-paminklas/.
- „Rokiškis – Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas“, in: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2020-04-16, prieiga internetu: https://paneveziokrastas.pavb.lt/virtuali-fotoparoda/lietuvos-valstybingumo-zenklai-panevezio-apskrityje-paminklai-laisvei-ir-nepriklausomybes-kovu-kariams-savanoriams-2/rokiskis-lietuvos-nepriklausomybes-desimtmecio-paminklas/.
Related timeline
Related objects
Independence Square in Biržai
In the center of Biržai city.
A place of remembrance of the battles for freedom and a witness to memory wars.
In 1931, on the former square next to the Church of St. John the Baptist, a monument to those who died for the Independence of Lithuania was erected at the initiative of the local team of the Lithuanian Riflemen's Union. The square became known as Independence Square, and the monument itself was called "Birute" by the people of Birzeit (in honor of the Grand Duchess of Lithuania). The square became a place for various celebrations and commemorations. Flowers were laid at the monument, and riflemen or scouts' oaths were taken. After the Soviets occupied Lithuania, the monument did not last long - in 1946 it was blown up and buried where it stood. A cemetery for Soviet soldiers was established on the site of the Independence Monument.
In 1988, the people of Biržai excavated the remains of the destroyed monument. And in 1990, an exact copy of this monument was restored, only it was no longer erected in its original place, but further away, next to the cemetery of Soviet soldiers. In 2006–2007, the monument was restored, and a plaque with the names of 60 Lithuanian volunteers, soldiers, partisans and riflemen who died was attached to its pedestal. In 2017, another memorial plaque was unveiled next to the monument - to the knights and volunteers of the Vytis Cross of the Biržai parish during the 1919–1920 Independence battles.
In 2011, original fragments of the original monument were brought and exhibited next to the church.
In 2005–2010, the square was reconstructed. It is believed that in the 16th–17th centuries, this place was supposed to be an empty field between the castle's defensive moat and the townspeople's plots. Later, the area was divided into plots. When reconstructing the square, it was intended to reflect these stories: narrow, diagonal marks resembling cannonball trajectories semantically connect the square with the castle, and the wider lanes crossing the square more or less correspond to the boundaries of the townspeople's plots that were here in later times.
In 2021, the square was officially named Independence Square. The square remains the burial place of Soviet soldiers from World War II, marked by an obelisk and memorial plaques. It is believed that soldiers and spies from the NKVD-MVD-MGB units who died in battles with partisans in the Biržai region in 1945–1954 were also buried here.
Independence Square in Rokiškis
In the center of Rokiškis city.
The highlight of Independence Square is the monument erected in 1929–1931 to commemorate the 10th anniversary of Independence. The monument depicts a Lithuanian soldier and a Lithuanian woman holding a sun with a swastika depicted on a shield in her raised hands. This is one of those rare cases when a monument erected in Independent Lithuania during the Soviet era was not destroyed. Only in 1979 was the inscription “1918–1928” and the swastika plastered over. In 1989, the monument was restored.
Since the monument was erected in 1931, the square has been known as Independence Square.
A memorial plaque with the inscription “In this square, in the post-war years (1944–1953), the bodies of the fighters killed for the freedom of Lithuania were desecrated” commemorates one of the most painful stages in the history of this square. At least three buildings surrounding the square housed Soviet repressive structures that imprisoned, interrogated and tortured Lithuanian people in 1944–1953 (Nepriklausimobės a. 5, 10, 15). These buildings are marked with commemorative plaques.
