Šiaulių kryžių kalnas Gedenkstätte

Kryžių kalnas stūkso netoli Šiaulių-Rygos geležinkelio linijos, apie 12 km. nuo Šiaulių miesto.

Kryžių kalnas yra unikali ir simbolinė vieta Lietuvoje, netoli Šiaulių, tapusi galingu tikėjimo, pasipriešinimo ir vilties simboliu. Kalno istorija siekia XIX a., kai po 1831 m. sukilimo žmonės pradėjo statyti kryžius žuvusiems sukilėliams pagerbti. Ši tradicija atsinaujino ir po 1863 m. sukilimo, o laikui bėgant kalnas tapo vieta, kur lietuviai palikdavo kryžius prisiminimui, maldai ar prašymui.

Sovietmečiu Kryžių kalnas tapo lietuvių pasipriešinimo simboliu. Sovietų valdžia kelis kartus bandė sunaikinti kalną, kryžiais buvo naikinami buldozeriais, o teritorija saugoma KGB. 1978–1979 m. net buvo planuojama Kryžių kalno teritoriją užtvindyti vandeniu. Tačiau žmonės slapta atstatydavo kryžius naktimis, Kryžių kalnas vėl užsipildydavo. Tokiu būdu kalnas tapo tautos stiprybės, atsparumo ir vilties ženklu. Nuo 1988 statyti kryžius nebedrausta.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Kryžių kalnas tapo dar labiau lankomas, o 1993 m. jį aplankė popiežius Jonas Paulius II, palaiminęs kalną ir pavadinęs jį išskirtine maldos ir vilties vieta. Šiandien Kryžių kalnas yra piligrimystės vieta, kur žmonės iš viso pasaulio palieka kryžius ir meldžiasi. Tai vieta, kuri simbolizuoja lietuvių tikėjimą, atmintį ir norą išsaugoti savo kultūrą bei tradicijas.

Ant kalno ir jo šlaituose yra daugiau kaip 200 000 įvairių kryžių, koplytstulpių, šventųjų statulėlių bei paveikslų, daugiau kaip 50 kryžių įrašyta į Kultūros vertybių registrą, ant jų sukabinta daugybė rožinių ir kryželių. Kryžių kalnas pritaikytas lankymui, įrengti ąžuoliniai laiptai ir takai.