Didžioji akcija Kauno IX forte
II Вторая мировая война

Vokietijos ir Rusijos karo pradžia bei 1941 m. birželio sukilimas siejamas su Holokausto pradžia Lietuvoje, kadangi jau pirmosiomis karo dienomis prasidėjo žydų pogromai, kuriuos vykdė Vokiečių saugumo policija, SD operatyvinė grupė bei lietuvių baltaraiščiai. Nuo 1941 m. liepos 10 d. visi Kauno žydai privalėjo ant krūtinės nešioti skiriamąjį ženklą – Dovydo žvaigždę. Jiems buvo uždrausta vaikščioti šaligatviais, lankytis parkuose ir skveruose, naudotis viešuoju transportu. Kauno apygardos komisaro J. A. Lentzeno potvarkiu, 1941 m. liepos 7 d. Kauno karo komendanto Jurgio Bobelio ir miesto burmistro Kazio Palčiausko pasirašytu įsakymu iki rugpjūčio 15 d. visi Kauno žydai privalėjo persikelti į getą Vilijampolėje. Iki 1941 m. rugpjūčio 15 d. į Kauno getą buvo perkelta 30 000 žydų. Didžiausios žydų žudynės per visą nacių okupacijos laikotarpį Lietuvoje įvykdytos 1941 m. spalio 29 d. Kauno IX forte (vadinamos Didžiąja akcija), kuriose buvo žudomi Kauno gete izoliuoti žydai. Žudynių išvakarėse gestapininkai į Kauno miesto Demokratų aikštę suvarė visus geto kalinius, daugiavaikes šeimas, fiziškai silpnus asmenis, senelius ir ligonius (apie 10 000 žmonių) su tikslu atskirti, nuvaryti ir sušaudyti tame forte. Šiose žudynėse dalyvavo Tautinio darbo apsaugos bataliono 3‑ioji kuopa ir apie 20 vokiečių gestapininkų. Nacių supratimu Kauno getas buvo išvalytas nuo nereikalingų, t. y. negalinčių dirbti vokiečių Antrojo pasaulinio karo reikmėms žydų. Gete liko apie 17 000 žmonių.