Zarasų – Daugpilio puolimo operacija 1919 m.
I Освободительные войны

Zarasų-Daugpilio operacija – paskutinė Lietuvos kariuomenės operacija prieš bolševikinę kariuomenę Lietuvos teritorijoje, kuri įvykdyta 1919 m. rugpjūčio 23 d. – rugsėjo 1 d. Nuo 1919 m. birželio mėnesio bolševikų pajėgos buvo įsitvirtinusios Zarasų ežerų linijoje, tačiau jų kariuomenė buvo pakrikusi ir pavargusi. Vyriausias Lietuvos karo vadas gen. S. Žukauskas 1919 m. rugpjūčio 22 įsakė Lietuvos kariuomenės Ukmergės rinktinei nuo rugpjūčio 23 d. visu frontu pradėti puolimą ir užimti Daugpilį. Sėkmingai puldamos Lietuvos kariuomenės pajėgos rugpjūčio 25 d. užėmė Zarasus, Smalvas,  rugpjūčio 27 d. Lietuvos kariuomenės daliniai pasiekė Turmanto geležinkelio stotį. Rugpjūčio 28 d. – 31 d. puolimas tęsėsi ir Lietuvos kariuomenės daliniai užėmė Graudinės, Šventmuižės, Kriviškių, Šarlotės ir Kalkonės dvarus, Kaupiškių ir Raguliškių kaimus, kol galiausiai pasiekė Alūksną, Kalkuonės geležinkelio stotį ir priartėjo prie Dauguvos upės bei Daugpilio miesto. 1919 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius oficialiai pasveikino Lietuvos kariuomenę, išvijusią bolševikus iš Lietuvos teritorijos. Nustūmus bolševikus už Dauguvos, 1-asis pėstininkų pulkas buvo perkeltas saugoti demarkacijos liniją nuo Jiezno iki Zarasų, 2-ojo pėstininkų pulko I batalionas – nuo Niklovkos iki Kalkūnų, II batalionas – nuo Turmanto iki Kalkūnų, o III batalionas buvo perkeltas į Zarasų miestą. Šiomis kautynėmis pasibaigė pirmasis Lietuvos kariuomenės nepriklausomybės kovų etapas, kurio metu Raudonoji armija buvo išvaryta iš Lietuvos teritorijos.