Vieno pabėgimo iš Sovietų Sąjungos istorija

Romano ir kino filmo verta istorija.

Jonas Pleškys gimė 1935 m. bežemių valstiečių šeimoje. 1946 m. Jono mama mirė nuo tuberkuliozės ir jo tėvas vedė moterį iš šeimos, turiėjusios 40 ha žemės. Sovietų supratimu – tai jau buvo buržujai. Pamotės šeima taip pat turėjo ryšių su prieš sovietus kovojusiais Lietuvos partizanais. Tolesnė istorija visiškai nuspėjama. 1948 m. Pleškio šeima buvo ištremti į Sibirą. Ten turėjo atsidurti ir Jonas, tačiau, pasakojama, kad tėvui Joną ir kitus du savo vaikus pavyko išstumti iš Sibiran vežusio traukinio. 1952 m. Pleškys buvo pašalintas iš pedagoginės mokyklos Telšiuose už raštelius su antisovietiniu turiniu. Mokslus tęsė Telšių gimnazijoje, įstojo į komjaunimą. Bandė stoti į Kauno politechnikos institutą, tačiau dėl „politiškai nepatikimų“ tėvų tremtinių nebuvo priimtas. 1954 m. Pleškys pašauktas į Sovietų armiją, pradėjo tarnybą karo laivyne. 1959 m. baigęs karo mokslus jis tapo povandeninio laivo šturmanu, trumpai tarnavo povandeniniame laive. Vėliau buvo paskirtas kapitonu į karinius laivus aptarnavusią baržą. Pleškys gavo leitenanto laipsnį. 1961 m. pradžioje vedė.

1961 m. balandžio 6 d. jo laivas išplaukė iš Klaipėdos uosto į sąvartyną jūroje išmesti cheminių atliekų. Laive buvo 8 ar 9 įgulos nariai. Pasinaudodamas audra ir slapčia nuo komandos Pleškys pakeitė laivo kursą, nukreipdamas jį į Švedijai priklausančią Gotlando salą. Priartėjęs prie Gotlando krantų, drauge su kitu įgulos nariu lietuviu sėdo į gelbėjimo valtį ir nuplaukė iki kranto. Išsilaipinęs saloje Pleškys paprašė politinio prieglobsčio (jo bendrakeleivis, kitas lietuvis, prieglobsčio prašyti atsisakė). Apklausų Švedijos policijoje metu Pleškys nurodė, kad „gyvenimas SSRS buvo nepakenčiamas“, kad „negalėtų likusį gyvenimą nugyventi melo pasaulyje“.

Pleškio laivas po kelių dienų buvo grąžintas sovietams. Pats Pleškys liko Vakaruose. 1961 m. rugpjūčio 29 d. Baltijos laivyno Karo tribunolas Pleškį už akių nuteisė mirties bausme. Visą likusį gyvenimą jam teko baimintis sovietų keršto (būdamas karininku žinojo sovietų paslapčių).

Pleškį perėmė JAV CŽA. Šiai jis turėjo įrodyti, kad nėra dvigubas agentas, dirbantis sovietų KGB. Apie tolimesnį bėglio gyvenimą žinoma nedaug, CŽA bylos apie Pleškį lieka įslaptintos. Jis gavo JAV pasą nauju netikru vardu Jonas Plaskus. Dirbo povandeninių laivų remonto dirbtuvėse, Vašingtono universitete dėstė kompiuterinio programavimo pagrindus, dirbo banke San Franciske ir t. t. 1979 m. Pleškys pasitraukė į Meksikos kalnus ir trejus metus gyveno namelyje, pats sau užsiaugindamas maistą. Sakoma, kad tai buvo vienintelė vieta, kur jis galėjo jaustis saugus nuo sovietų KGB.

1992 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Pleškiui skirtą mirties nuosprendį, o tai jam leido trumpam sugrįžti į Lietuvą. Tai pačiais metais jis ir mirė JAV.

Manoma, Pleškio istorija ir 1975 m. kapitono Valery Sablin maištas Sovietų karo laivyno fregatoje „Starazevoi“ įkvėpė Tom Clancy 1984 m. parašyti romaną „Raudonojo Spalio medžioklė“ (“The Hunt for Red October”). Romane pasakojama apie sovietų santvarka nusivylusio lietuvių kilmės kapitono Marko Ramius bandymą su pažangiausiu Sovietų Sąjungos balistinių raketų povandeniniu laivui pasitraukti į JAV. 1990 m. pagal šį romaną Holivude sukurtas to paties pavadinimo kino filmas.