Bresto taikos sutartis I WW1

Bresto taikos sutartis buvo tarptautinė sutartis, pasirašyta 1918 m. kovo 3 d. Breste (dabar Brestas, Baltarusija) tarp Rusijos ir Vokietijos, Austrijos-Vengrijos, Bulgarijos bei Turkijos. Ja buvo užbaigti karo veiksmai Pirmojo pasaulinio karo rytų fronte, o Rusija tapo pirmąja šalimi, pasitraukusia iš karo.

Taikos derybos Brest Litovske buvo prasidėjusios 1917 m. gruodį, tačiau jos greitai pasiekė aklavietę, nes abi kariaujančios šalys nesugebėjo susitarti dėl taikos sąlygų. 1918 m. vasarį Vokietija atnaujino karo veiksmus Rytų fronte, siekdama priversti Rusiją sutikti su Vokietijos diktuojamomis sąlygomis. Vasario 21 d. vokiečiai užėmė Minską, vasario 25 d. – Taliną, vasario 28 d. – visą Latvijos teritoriją, o kovo 1 d. – Kijevą. Suprasdama, kad Rusija nebeturi kovai parengtos kariuomenės, ji sutiko sudaryti taikos sutartį Vokietijos sąlygomis, atsisakydama didžiulių teritorijų buvusios imperijos vakarinėje dalyje. Brest Litovsko taikos sutartyje buvo numatyta, kad Rusija turi atsisakyti Lenkijos ir Baltijos teritorijų, pripažinti Ukrainos nepriklausomybę, visiškai demobilizuoti savo armiją ir laivyną bei sumokėti didžiules reparacijas.

Sudarytoje taikos sutartyje buvo užfiksuotas Rusijos sutikimas, išlaikant Latgalą, perduoti Kuršą, Rygą ir Sāmsalą Vokietijos valdžiai, tačiau Vidžemės ir Estijos būsimos nuosavybės klausimas buvo paliktas atviras. Latvijos laikinoji nacionalinė taryba nebuvo patenkinta tokiu rezultatu ir 1918 m. kovo mėn. paskelbė protestą prieš sutartyje numatytą Latvijos teritorijos padalijimą. Pagal Berlyno sutartį (Bresto taikos sutarties priedą), kuri buvo pasirašyta beveik po pusmečio – rugpjūčio 27 d., Rusija atsisakė „aukščiausios valdžios“ ir Vidžemėje, ir Estijoje.

Tuo metu vokiečių okupuotoje Latvijos teritorijoje administracinis režimas buvo griežtas, judėjimas buvo labai sunkus, pavyzdžiui, aplink Rygą buvo pastatyta spygliuotos vielos tvora, per kurią retkarčiais buvo praleidžiama elektra, kad žmonės negalėtų išvykti iš Rygos miesto ar į jį atvykti. Gyvenimo sąlygos buvo labai sunkios, buvo prekybos apribojimai, maistas buvo normuojamas, žmonės buvo mobilizuojami priverstiniams darbams.

Nepaisant pergalės Rytų fronte prieš Rusiją, Vokietijos ir jos sąjungininkų padėtis 1918 m. antroje pusėje sparčiai blogėjo. Vokiečiai buvo priversti pripažinti pralaimėjimą ir išvyko į Prancūziją pradėti derybų dėl paliaubų. 1918 m. lapkričio 11 d. pasirašius Kompjeno paliaubas, kurios numatė Vokietijos atsisakymą Bresto taikos sutarties, baigėsi Pirmasis pasaulinis karas. Tačiau po dviejų dienų, lapkričio 13 d., paskelbusi apie Bresto taikos sutarties anuliavimą, Sovietų Rusija perkėlė Raudonąją armiją į Baltijos šalis. Latvijai ir Estijai grėsė nauja okupacija.