Širvintų Giedraičių kautynės
I Nepriklausomybės karai
Širvintų Giedraičių kautynės buvo paskutinės Lietuvos kariuomenės kautynės prieš Vidurio Lietuvos karinės pajėgas, po kurių tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo pasirašyta paliaubų sutartis. Taip pat tai buvo labiausiai atmintinos Lietuvos kariuomenės kautynės prieš Lenkijos kariuomenę tarpukaryje. 1920 m. lapkričio 17 d. stambios Vidurio Lietuvos kariuomenės pajėgos puolė Lietuvos kariuomenės I PD dalinius visame divizijos gynybos ruože, kuris apėmė apie 30 km. plotį, pralaužė frontą ir užėmė Širvintų bei Giedraičių miestelius. Lenkijos kariuomenės puolimą I PD ruože sustabdė tik 4 PP prie Musnininkų, o tame pačiame gynybos ruože veikusieji, 2 PP ir 7 PP buvo priversti atsitraukti. Tuo pat metu itin didelę grėsmę frontui stovėjusiems Lietuvos kariuomenės daliniams sukėlė plk. Mistislavo Butkevičiaus vadovaujamos Vidurio Lietuvos kariuomenės kavalerijos brigados prasiveržimas į Lietuvos gilumą per Želvą, Kurklius, Kavarską ir Šėtą. Lapkričio 21 d. ši brigada pasiekė Kėdainius ir privertė Lietuvos kariuomenę ruoštis miesto gynybai.
Sudėtingiausia padėtis susiklostė I PD fronto ruože, kadangi Lietuvos kariuomenės daliniai turėjo palikti gynybos liniją ir atsitraukti. Padėtį šiame ruože išgelbėjo ir gen. L. Želigovskio dalinių puolimą sustabdė 7 PP vado vyr. ltn. Teodoro Balno žygis lapkričio 19 d. naktį. 7 PP vadas apėjo lenkų pozicijos iš kairiojo flango, puolė Širvintas ir privertė Vidurio Lietuvos kariuomenės dalinius trumpam pasitraukti iš Širvintų. Tačiau 7 PP II batalionas, žygiuodamas Ukmergės–Širvintų keliu pavėlavo pulti ir laiku neatėjo į pagalbą miestelį jau užėmusiam 7 PP III batalionui. Nesulaukęs pagalbos vyr. ltn. T. Balnas turėjo apleisti Širvintas, o lapkričio 20 d. jas ir vėl užėmė L. Želigovskio daliniai. Taigi dviejų dienų kovų rezultatas buvo toks, kad Lietuvos kariuomenė buvo priversta atsitraukti iš buvusio gynybos ruožo, o Giedraičiai ir Širvintos nepaisant pastangų juos atsiimti liko L. Želigovskio dalinių rankose.
Lapkričio 17–19 d. vykusios Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kautynės sukėlė Tautų Sąjungos kontrolės komisijos įsikišimą, kuri lapkričio 21 d. 2 val. informavo Lietuvos vyriausybę bei I PD štabą. L. Želigovskis lapkričio 20 d. 18 val. sutiko sustabdyti aktyvius karo veiksmus ir perėjo į gynybą. Tautų Sąjungos kontrolės komisija pareikalavo Lietuvos valdžią sustabdyti puolamuosius veiksmus iki lapkričio 21 d. 9 valandos ryto. Nepaisant to, Lietuvos kariuomenės vadovybė toliau rengėsi puolimui – įsakė pulti bei iki lapkričio 21 d. 9 valandos atsiimti prarastas pozicijas.
Lietuvos kariuomenės puolimas prasidėjo lapkričio 21 d. naktį, kuomet 7 PP vadas vyr. ltn. T. Balnas pakartojo prieš pora dienų įvykusį žygį ir užėmė Širvintas, 2 PP - Giedraičius, o 8 PP nukirto lenkų susisiekimą tarp Giedraičių ir Širvintų. 2 PP veiksmai buvo sustabdyti lapkričio 21 d. 17 val. Po šios atakos Lietuvos kariuomenė susigrąžino gen. L. Želigovskio dalinių puolimo metu lapkričio 17 d. prarastas pozicijas. Širvintų – Giedraičių kautynės buvo paskutinis Lietuvos ir Vidurio Lietuvos kariuomenių susidūrimas mūšio lauke.
Daugiau informacijos šaltinių
- Vytautas Lesčius, Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose 1918–1920, Vilnius, 2004.
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Stilizuotas pabūklas Giedraičių mūšio 100-čiui paminėti
200 m išsukus iš 172 kelio nuo Giedraičių miestelio.
2020 m. lapkričio 21 d. pergalei atminti Giedraičių mūšio vietoje, ant kalvos atidengtas skulptoriaus Džiugo Jurkūno sukurtas paminklas. Paminklas naujai interpretuoja tarpukaryje vykusias Lietuvos kariuomenės kovas su Lenkijos kariuomene, siekiant atsisakyti konfliktinio pasakojimo, akcentuoja abiejų valstybių sąjungos reikšmę dabarties įvykių kontekste. Rūdimis padengtas pabūklas vaizduoja tvirtą sąjungą tarp prieš šimtą metų kariavusių Lietuvos ir Lenkijos. Paminklo šonuose aprašyta tuometinė situacija, paminėti jame dalyvavę Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių daliniai bei trumpai pristatyta mūšio eiga. Paminklas pastatytas Lietuvos kariuomenės iniciatyva ir lėšomis.
Paminklas žuvusiems 1920 m. mūšiuose
Paminklas randasi Giedraičių miestelyje.
1932 m. birželio 19 d. buvo atidengtas žuvusiems už Lietuvos laisvę paminklas Giedraičiuose. Paminklo statybos iniciatoriais buvo Giedraičių gyventojai – dailininkas ir paminklo autorius Antanas Jaroševičius, kunigas Meigys, Lietuvos karius mūšyje rėmę Malvina Valeikienė ir Matas Valeika, Širvintų visuomenė bei Lietuvos kariuomenė surinko paminklui 11 000 litų. Kvietime aukoti paminklo statybai nurodoma, kad paminklas statomas „laimėjimui pagerbti ir amžinam mūsų džiaugsmui, jis primins tos vietos istorišką reikšmę, taip pat reikš pagarbą Giedraičiuose palaidotiems kariams.“
Paminklo atidengimo ceremonija buvo pompastiška, joje dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentas A. Smetona, kariuomenės vadas, 2, 4, 7, 9 pulkų atstovai ir karininkai, kurie dalyvavo kautynėse Giedraičiuose. Prie paminklo iš karo lėktuvų buvo numestos gėlės, žymi lietuvių veikėja ir viena iš paminklo statybos organizatorių Malvina Valeikienė perskaitė prie Giedraičių žuvusių Lietuvos karių pavardes, jai buvo įteiktas 3-jo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinas, prie paminklo buvo pašventinta vietos šaulių būrio vėliava. 1962–1964 m. sovietinės administracijos nurodymu paminklą nesėkmingai mėginta nugriauti, o vėliau jis paskelbtas istorijos paminklu.
