Širvintų Giedraičių kautynės
I Nepriklausomybės karai

Širvintų Giedraičių kautynės buvo paskutinės Lietuvos kariuomenės kautynės prieš Vidurio Lietuvos karinės pajėgas, po kurių tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo pasirašyta paliaubų sutartis. Taip pat tai buvo labiausiai atmintinos Lietuvos kariuomenės kautynės prieš Lenkijos kariuomenę tarpukaryje. 1920 m. lapkričio 17 d. stambios Vidurio Lietuvos kariuomenės pajėgos puolė Lietuvos kariuomenės I PD dalinius visame divizijos gynybos ruože, kuris apėmė apie 30 km. plotį, pralaužė frontą ir užėmė Širvintų bei Giedraičių miestelius. Lenkijos kariuomenės puolimą I PD ruože sustabdė tik 4 PP prie Musnininkų, o tame pačiame gynybos ruože veikusieji, 2 PP ir 7 PP buvo priversti atsitraukti. Tuo pat metu itin didelę grėsmę frontui stovėjusiems Lietuvos kariuomenės daliniams sukėlė plk. Mistislavo Butkevičiaus vadovaujamos Vidurio Lietuvos kariuomenės kavalerijos brigados prasiveržimas į Lietuvos gilumą per Želvą, Kurklius, Kavarską ir Šėtą. Lapkričio 21 d. ši brigada pasiekė Kėdainius ir privertė Lietuvos kariuomenę ruoštis miesto gynybai.

Sudėtingiausia padėtis susiklostė I PD fronto ruože, kadangi Lietuvos kariuomenės daliniai turėjo palikti gynybos liniją ir atsitraukti. Padėtį šiame ruože išgelbėjo ir gen. L. Želigovskio dalinių puolimą sustabdė 7 PP vado vyr. ltn. Teodoro Balno žygis lapkričio 19 d. naktį. 7 PP vadas apėjo lenkų pozicijos iš kairiojo flango, puolė Širvintas ir privertė Vidurio Lietuvos kariuomenės dalinius trumpam pasitraukti iš Širvintų. Tačiau 7 PP II batalionas, žygiuodamas Ukmergės–Širvintų keliu pavėlavo pulti ir laiku neatėjo į pagalbą miestelį jau užėmusiam 7 PP III batalionui. Nesulaukęs pagalbos vyr. ltn. T. Balnas turėjo apleisti Širvintas, o lapkričio 20 d. jas ir vėl užėmė L. Želigovskio daliniai. Taigi dviejų dienų kovų rezultatas buvo toks, kad Lietuvos kariuomenė buvo priversta atsitraukti iš buvusio gynybos ruožo, o Giedraičiai ir Širvintos nepaisant pastangų juos atsiimti liko L. Želigovskio dalinių rankose.

Lapkričio 17–19 d. vykusios Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kautynės sukėlė Tautų Sąjungos kontrolės komisijos įsikišimą, kuri lapkričio 21 d. 2 val. informavo Lietuvos vyriausybę bei I PD štabą. L. Želigovskis lapkričio 20 d. 18 val. sutiko sustabdyti aktyvius karo veiksmus ir perėjo į gynybą. Tautų Sąjungos kontrolės komisija pareikalavo Lietuvos valdžią sustabdyti puolamuosius veiksmus iki lapkričio 21 d. 9 valandos ryto. Nepaisant to, Lietuvos kariuomenės vadovybė toliau rengėsi puolimui – įsakė pulti bei iki lapkričio 21 d. 9 valandos atsiimti prarastas pozicijas.

Lietuvos kariuomenės puolimas prasidėjo lapkričio 21 d. naktį, kuomet 7 PP vadas vyr. ltn. T. Balnas pakartojo prieš pora dienų įvykusį žygį ir užėmė Širvintas, 2 PP - Giedraičius, o 8 PP nukirto lenkų susisiekimą tarp Giedraičių ir Širvintų. 2 PP veiksmai buvo sustabdyti lapkričio 21 d. 17 val. Po šios atakos Lietuvos kariuomenė susigrąžino gen. L. Želigovskio dalinių puolimo metu lapkričio 17 d. prarastas pozicijas. Širvintų – Giedraičių kautynės buvo paskutinis Lietuvos ir Vidurio Lietuvos kariuomenių susidūrimas mūšio lauke.