Klaipėdos prijungimo karinė operacija 1923 m.

1923 m. sausio 15 d. vadinamieji „lietuvių sukilėliai” užėmė Klaipėdą. Tai buvo karinės operacijos atomazga, kuri sudarė prielaidas prijungti Klaipėdos miestą ir kraštą prie tarpukario Lietuvos Respublikos teritorijos bei garantavo Lietuvai išėjimą prie jūros. 1923 metų pradžioje susiklostė tinkamos sąlygos karinei operacijai vykdyti, kadangi Ambasadorių konferencijoje brendo nepalankus Lietuvai sprendimas dėl Klaipėdos krašto ateities, o tarptautinės bendruomenės dėmesys tomis sausio mėnesio dienomis buvo nukrypęs Ruhro sritį, kurią tuo metu okupavo prancūzų kariuomenė. Tokiomis aplinkybėmis prasidėjo karinė operacija, kurios priešakyje stovėjo Lietuvos Šaulių sąjunga.

1923 m sausio 1 d. Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas paskelbė prašymą apsaugoti šio krašto lietuvius nuo vokiečių persekiojimo. Visiško slaptumo sąlygomis Lietuvoje buvo suformuota Ypatingos paskirties rinktinė, kurią sudarė Karo mokyklos kariūnai, Karo milicijos mokyklos, 5-ojo ir 8-ojo pėstininkų pulkų, 1-ojo kavalerijos pulko, Elektrotechnikos bataliono, Auto-bataliono, Karo aviacijos, Generalinio štabo savanoriai kareiviai ir karininkai, Vilkaviškio, Kaišiadorių, Panevėžio būrių šauliai. Sukilėlių kariuomenę sudarė 40 karininkų, 584 reguliariosios kariuomenės kareiviai, 455 šauliai ir apytikriai 300 Klaipėdos krašto gyventojų. Operacijai vadovavo Jonas Polovinskas-Budrys. Sausio 6 d. Ypatingos paskirties rinktinės kariai Kaune sėdo į traukinį, važiuojantį į Klaipėdą. Prie pasienio visi buvo perrengti civiliais drabužiais. Karinės akcijos dalyviai dėvėjo ant rankų raiščius su užrašu „MLS“ (Mažosios Lietuvos savanoris). Sukilėlių pajėgos buvo padalintos į tris grupes. Pirmoji grupė turėjo užimti Klaipėdą, antroji – Pagėgius ir rūpintis pasienio su Vokietija apsauga, trečiosios grupės tikslas buvo Šilutė. Operacija prasidėjo sausio 9 dieną, kai Šilutėje Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas paskelbė manifestą, kuriame teigta, kad krašto vokiška administracija paleidžiama. Sausio 10 d. sukilėliai perėjo sieną. Tą pačią dieną be pasipriešinimo užėmė Šilutę ir Pagėgius. Klaipėda buvo apsupta, tačiau jos puolimas prasidėjo sausio 15 dieną, po kurio Prancūzijos pajėgos buvo priversto kapituliuoti.

1923 m. vasario 16 d. Ambasadorių konferencija paskelbė šalių, laimėjusių Pirmajame pasauliniame kare, ir Lietuvos susitarimą, kuriuo Klaipėdos kraštas buvo perduotas Lietuvai. 1924 m. Paryžiuje buvo pasirašyta Klaipėdos konvencija. Klaipėdos kraštas oficialiai tapo Lietuvos Respublikos autonomine dalimi.