Generolas Povilas Plechavičius
I Nepriklausomybės karai, I WW1, Baltijos šalių nepriklausomybė, II WW2
Povilas Plechavičius gimė 1890 m. vasario 1 d. Bukončių vienkiemyje (dabar Bukančiai), Židikų valsčiuje. Jis buvo antras vaikas gausioje šeimoje – turėjo penkis brolius ir šešias seseris. Jo motina Konstancija Bukontaitė kilusi iš senos žemaičių bajorų giminės, o tėvas Ignas Plechavičius buvo paprastas valstietis. Nors vaikai buvo auklėjami valstietiškai ir pragmatiškai, visiems buvo suteiktas išsilavinimas.
Pradėjęs mokslus Lietuvoje, 1908 m. Maskvoje baigė gimnaziją, 1911 m. – komercijos institutą, o 1914 m. – Orenburgo kavalerijos karo mokyklą. Kartu su broliu Aleksandru tarnybą Rusijos kariuomenės kavalerijos dalinyje pasirinko savo noru. Per Pirmąjį pasaulinį karą kovojo Austrijos-Vengrijos fronte, dalyvavo kautynėse su Vokietijos, Austrijos-Vengrijos ir Turkijos kariuomene, buvo tris kartus sužeistas.
1918 m. grįžęs į Lietuvą su broliu Aleksandru, įsitraukė į nepriklausomybės kovas. Tuo metu Lietuvoje tvyrojo suirutė – kraštą plėšė iš frontų grįžtantys kareiviai, bermontininkai, bolševikai ir vietiniai nusikaltėliai. P. Plechavičius subūrė partizanų dalinius Sedos, Mažeikių ir Telšių apylinkėse. 1919 m. jis gavo vidaus reikalų ministro įgaliojimą ir buvo paskirtas Sedos, vėliau Mažeikių miesto ir apskrities komendantu.
Po nepriklausomybės kovų P. Plechavičius buvo teisiamas už tariamą žiaurų elgesį su priešais. Teisme jis pasakė istorinę frazę: „Gerbiamas Teisme, jei tuo metu ten nebūtų buvę manęs ar kito panašaus asmens, tamstos šiandien čia nesėdėtumėte." Jis buvo išteisintas.
Tarpukario Lietuvoje P. Plechavičius tęsė karinę karjerą: 1924 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus Kaune, 1926 m. – Čekoslovakijos generalinio štabo akademiją. 1926 m. tapo vienu iš Gruodžio 17-osios perversmo vadų. Po perversmo ėjo aukštas pareigas: buvo paskirtas Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininku, Kavalerijos viršininku. 1929 m. jam suteiktas generolo leitenanto laipsnis, tačiau tais pačiais metais buvo išleistas į atsargą.
Antrojo pasaulinio karo metais P. Plechavičius vėl tapo reikšminga figūra. 1944 m. jis įkūrė Vietinę rinktinę, kuri turėjo ginti Lietuvos teritoriją nuo sovietų partizanų. Jo kvietimas sulaukė didžiulio atsako – užsiregistravo apie 20 tūkst. jaunų vyrų. Vokiečiams mėginant pertvarkyti rinktinę į SS dalinius, P. Plechavičius pasipriešino ir buvo suimtas, išsiųstas į Salaspilio koncentracijos stovyklą.
Po karo P. Plechavičius pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. emigravo į JAV. Čikagoje jis aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje, 1950-1959 m. vadovavo Lietuvos karių veteranų sąjungai „Ramovė". Mirė 1973 m. gruodžio 19 d. Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse.
Už nuopelnus Lietuvai P. Plechavičius buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus 5-ojo (1923) ir Gedimino 2-ojo (1928) laipsnio ordinais, o 2004 m. po mirties jam suteiktas Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius.
Daugiau informacijos šaltinių
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Buvusi karo komendantūra, generolo P. Plechavičiaus memorialinė lenta
Netoli Mažeikių geležinkelio stoties stovi buvusios Mažeikių karo komendantūros pastatas.
Keraminių plytų mūro, istorizmo stiliaus pastatas yra susijęs su 1919 m. Lietuvos nepriklausomos valstybės kūrimu. Šiame pastate veikė karo komendantūra, kurioje dirbo generolas leitenantas Povilas Plechavičius (1890-1973), 1919 m. buvęs Sedos - Mažeikių karo komendantas, o nuo 1921 m. pulko vadas, 1927-1929 m. Lietuvos kariuomenės vyr. štabo viršininkas.
Generolo Povilo Plechavičiaus vadovaujamiems Mažeikių miesto ir apskrities komendantūros kariams teko aktyviai gintis nuo bermontininkų. Suvokdamas puldinėjimų rimtumą, P. Plechavičius 1919 m. spalio 30 d. specialiu įsakymu kreipėsi į komendantūros kareivius tokiais žodžiais: „Kareiviai Mažeikių komendantūros! Atminkite mūsų kovas, kurias mes laimėjome su mūsų priešais sausio ir kitų mėnesių. Nenusiminkit ir atminkit, kad nežūsite, kol aš su jumis. Mušėme priešą, kada jis buvo šimtą kartu stipresnis už mus, ir dabar sumušime tas bandas, kurios nori pasmaugti mūsų Tėvynę!". Dėl nesibaigiančių bermontininkų puldinėjimų komendantūra 1919 m. lapkričio 4 d. buvo priversta persikelti į Sedą.
Ant vieno iš pastato fasadų pakabinta memorialinė lenta su P. Plechavičiaus portretu.
Sedos vandens malūnas
Sedos mieste, ant netoli Varduvos upės esančio malūno sienos galima išvysti lentelę, pasakojančią apie Sedos komendantūrą.
Sedos komendantūra buvo įkurta 1918-12-10 Povilo Plechavičiaus – Lietuvos kariuomenės generolo, pagarsėjusio kovomis prieš bolševikus ir bermontininkus. Kiek anksčiau, 1918-07-25 iš Rusijos grįžęs į Lietuvą, P. Plechavičius apsigyveno Žemaitijoje ir suorganizavo savanorių partizanų būrius kovai prieš bolševikų ir bermontininkų pajėgas, su kuriais kovojo Sedos, Mažeikių, Kretingos ir Telšių apylinkėse.
P. Plechavičiaus vadovavo 1926 m. gruodžio 17 d. perversmui Lietuvoje, per kurį į valdžią atėjo prezidentas Antanas Smetona. Nuo 1927 m. buvo Lietuvos kariuomenės vyriausiojo štabo viršininku.
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, P. Plechavičius pasitraukė į Vokietiją, tačiau 1941 m. sugrįžo į Lietuvą. 1944 m. P. Plechavičius įkurė Vietinę rinktinę - lietuvių savanorių karinį junginį kovai su sovietiniais partizanais ir Armijos Krajovos kovotojais Lietuvoje.
Naciams panaikinus Vietinę rinktinę P. Plechavičius buvo suimtas ir išsiųstas į Salaspilio koncentracijos stovyklą, vėliau išvežtas į dabartinį Gdanską, paskui į Klaipėdą. Artėjant SSRS kariuomenei pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas.
Nors tiksliai nežinoma, kur būtent Sedoje yra buvusi komendantūra, 2019 m. atminimo lentai vieta buvo pasirinkta prie pulkininko Aleksandro Plechavičiaus, Povilo brolio malūno sienos.
Gen. P. Plechavičiaus gimtinės vieta
Bukančių kaime, Mažeikių rajone pievelėje prie nedidelės kūdros stovi paminklinis akmuo. Šis akmuo žymi Lietuvos kariuomenės generolo Povilo Plechavičiaus gimtinės vietą.
Povilas Plechavičius buvo Lietuvos kariuomenės generolas, pagarsėjęs kovomis prieš bolševikus ir bermontininkus. P. Plechavičius Žemaitijoje organizavo savanorių partizanų būrius kovai prieš bolševikų ir bermontininkų pajėgas, su kuriais kovojo Sedos, Mažeikių, Kretingos ir Telšių apylinkėse. Jis vadovavo 1926 m. gruodžio 17 d. perversmui Lietuvoje, per kurį į valdžią atėjo prezidentas Antanas Smetona. Nuo 1927 m. buvo Lietuvos kariuomenės vyriausiojo štabo viršininku. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, P. Plechavičius pasitraukė į Vokietiją, tačiau 1941 m. sugrįžo į Lietuvą. 1944 m. P. Plechavičius įkūrė Vietinę rinktinę - lietuvių savanorių karinį junginį kovai su sovietiniais partizanais ir Armijos Krajovos kovotojais Lietuvoje.
Gimtosios generolo sodybos nėra likę nė ženklo, tačiau netoli paminklinio akmens yra pastatytas informacinis stendas lietuvių ir anglų kalbomis. Nuo pagrindinio kelio iki šios vietos veda informaciniai kelio ženklai.
Susijusi istorija
Atsiminimai apie kovas dėl Lietuvos laisvės kovas
Povilas Plechavičius – Lietuvos kariuomenės generolas, pagarsėjęs kovomis prieš bolševikus ir bermontininkus. 1918-07-25 iš Rusijos grįžęs į Lietuvą, P. Plechavičius apsigyveno Žemaitijoje ir suorganizavo savanorių partizanų būrius kovai prieš bolševikų ir bermontininkų pajėgas, su kuriais kovojo Sedos, Mažeikių, Kretingos ir Telšių apylinkėse.